Nuo tada, kai pradėjome mąstyti, visada galvojome apie ateitį. Įsivaizdavome, kokie būsime kai užaugsime, ir net nejausdami pradėjome to tikėtis. Nuo pat vaikystės mums buvo kartojama, jog nieko nėra neįmanoma. Dar nesuteršti tikrojo pasaulio subtilybių tuo patikėjome.
Augimo idėja žada beribę laisvę. Sulaukę tam tikro amžiaus galėsime vairuoti, balsuoti, siekti karjeros, kurti savo gyvenimą. Vaikystėje man labai patiko būgnai, todėl visada norėjau būti būgnininku. Man buvo pasakyta, jog turėčiau mokytis, o ne svajoti apie muziką. Žinojau, jog turiu palaukti, kol užaugsiu, kad galėčiau būti garsiausiu pasaulio būgnininku, kuriuo save ir laikiau.
Mums augant tie, kurie jau turi daug patirties suaugusiųjų pasaulyje, ima mus raginti mėgautis ir branginti jaunystę, išnaudoti turimą laisvę. Laisvę? Juk manėme, kad laisvę gausime, kai užaugsime. Taip yra todėl, kad idealizuojame tapimą vyresniu, o ne tikrojo augimo idėją. Su amžiumi gauname ne tik visus privalumus, bet ir atsakomybes. Deja, apie tai nesužinome, kol jos mūsų nepasiveja.
Senti ne visada yra tas pats, kas bręsti
Kam skubėti? Kodėl norime, kad laikas kuo greičiau prabėgtų? Tikriausiai dėl įsivaizduojamų privalumų ir privilegijų. Kai esame vaikai, žiūrime į suaugusiuosius ir įsivaizduojame, kad jie turi viską. Mums nuolatos kartojama, jog turime laikytis tam tikrų taisyklių, tokių kaip kavos gėrimas ar plaukų dažymas. Oficialių įstatymų šiais klausimais nėra, tačiau socialinės normos diktuoja, jog tai galima daryti tik sulaukus tam tikro amžiaus. Taip pat turime laikytis ir oficialių įstatymų, tokių, kurie reguliuoja azartinius lošimus, alkoholio vartojimą bei vairavimą. Negalėdami to daryti dėl savo amžiaus, svajojame apie dieną, kai patys galėsime spręsti, kas mums geriausia.
Augimas turėtų būti apibrėžtas patirtimi, o ne amžiumi
Pripažinkime – būti suaugusiuoju yra tikra nesąmonė ir visi tai žinome. Kaip tai nutiko? Kada ir kaip suklydome? Tiesa yra ta, jog pilnametystė tokia atrodo, nes mūsų lūkesčiai neatitinka realybės. Augimas yra kitoks nei senėjimas, nes pastarojo išvengti neįmanoma. Augimą žymi patirties bei išminties suformuota branda. Jūsų patirtis pavertė jus žmogumi, kuriuo esate ir būsite. Tai, kaip suprantate savo patirtį, kaip į ją reaguojate ir kaip elgiatės, vėliau apibūdina brandą. Bet kokia kliūtis ar patirtis yra tik šansas formuoti save. Iš tiesų yra tik du pasirinkimai: arba leidžiate, kad patirtis jus padarytų stipresniu, geresniu žmogumi arba palūžtate. Prisiimkite atsakomybę ir ieškokite sprendimų. Būtent tai ir simbolizuoja iš tiesų augantį individą.
Idėja, jog užaugus atsiranda daugiau galimybių yra tik iliuzija
Užaugę suprantame, jog pilnametystė nėra tai, ko tikėjomės. Gyvenimas yra sunkus. Vietoj lauktos laisvės atsiranda krūva apribojimų. Suaugusieji privalo laikytis krūvos taisyklių bei socialinių standartų, kurių nepaisydami jie gali būti teisiami aplinkinių. Suaugusieji yra vertin ami dėl savo brandumo lygio ir gebėjimo būti suaugusiuoju. Ar jie atsakingi? Organizuoti? Punktualūs? Iškalbingi? Suaugusieji turi atrodyti nepriekaištingai. Kuo vyresni tampame, tuo daugiau turime atsakomybių ir tuo daugiau iš mūsų tikimasi. Ir žinote ką? Niekas niekada jums nepadės. Esi suaugęs – pats ir išsiaiškink.
Niekas nežino, kaip būti suaugusiuoju
Visi paprasčiausiai bandome stengtis iš visų jėgų. Gali pasirodyti, kad daugeliui labai gerai sekasi būti suaugusiaisiais, tačiau paslapčia, didžioji dalis jų savimi abejoja. Geriausia, ką galime padaryti – paprašyti patarimų iš išmintingesnių, vyresnių draugų bei artimųjų. Nors nei vienas iš jų nepasakys, ką tikrai reikėtų daryti tam tikroje situacijoje, jie pasakys, ką darytų patys. Visų mūsų gyvenimo tikslai yra skirtingi, todėl ir sprendimai yra skirtingi. Savo gyvenimą praleidžiame bandydami viską išsiaiškinti, rizikuodami ir tikėdamiesi geriausio.
Augimas yra labai panašus į tėvystę. Niekas nėra tam pasiruošęs ir niekas nežino, ką reikia daryti. Augdami suprantame, jog visi prasti tėvų anekdotai ir įgrisę pamokymai, kuriais jie kasdien mus kankindavo, iš dalies yra teisingi. Suprantame, kad esame panašūs į savo tėvus ir kuo labiau senstame, tuo labiau imame gerbti savo tėvus ir suprasti, kad jie yra tik žmonės, iš visų jėgų bandantys padaryti tai, kas yra geriausia.
Privaloma skirti laiko tam, ką norite daryti
Kitaip nieko neįvyks. Nebesakykite sau „vėliau“, nes galų gale suprasite, kad nebeturite laiko. Jums beliks tik neišpildytos svajonės. Kuo labiau senstate, tuo greičiau bėga laikas. Taip yra todėl, kad visas jūsų laikas yra užimtas.
Jeigu per parą 8 valandas miegate, 8 valandas dirbate, 3 valandas valgote, prausiatės ir keliaujate į ir iš darbo, jums lieka vos 5 valandos laisvo laiko per parą. Jau nebesate tokie jauni, todėl tikėtina, kad nebejaučiate motyvacijos bei neturite energijos siekti savo interesų. Labai sunku atrasi laiko, kuriuo galėtumėte daryti tai, kas jus domina. Nepasitikėkite pažadais apie ateitį. Darykite tai, ką norite, dabar.
Niekas apie jus negalvoja
Kai užaugame, esame prislegiami atsakomybių ir būtent dėl to daugumai žmonių rūpi tik jie patys. Sendami negalime būti tokie atsipalaidavę. Turime prisižiūrėti. Tie iš mūsų, kurie turi šeimas, turi tik dar daugiau atsakomybių. Daugumos žmonių nuomonės ir interesai yra panašūs į mūsų, todėl jų gyvenimai mūsų nebedomina.
Nėra nei gėrio, nei blogio
Vaikystėje gyvenimas yra labai tiesmukiškas. Suaugusieji nuolatos kartoja mums apie skirtumas tarp gėrio ir blogio, tačiau užaugus viskas nėra taip vienareikšmiška. Netgi dalykai, apie kuriuos atrodo žinojome viską augdami, parodo kitą savo pusę. Visos nuomonės bei faktai turi dvi puses. Mes privalome pasirinkti, kurią pusę palaikome.
Svajonės siekimas: 99 procentai kančios ir 1 procento tikimybė, jog pasiseks
Augant labai lengva įsivaizduoti save būtent tokį, kokio ir norite. Mūsų tėvai bei mokytojai nuolatos ragina mus siekti savo svajonių. Tačiau jie niekada neužsimena, jog jas pasiekti yra be galo sunku. Tam reikia labai, labai, labai daug sunkaus darbo bei pasiaukojimo, o ir to gali neužtekti.
Negalime kaltinti savęs, kad taip lengvai pasiduodame. Nuo vaikystės mums buvo kartojama, jog jeigu kažko labai norėsime, tai ir gausime, tačiau mums niekada nebuvo parodyta, kaip sunkiai dėl to reikia dirbti. Mums niekada nebuvo užsiminta, jog svajonių siekimas yra tikra, nuolatinė kančia.
Senti yra lengva, užaugti – sunku
Kad būtumėte geriausia savo paties versija, turite patirti viską. Turite pasinaudoti visomis įmanomomis patirtimis ir leisti joms jus suformuoti. Augdami nuolatos būsite skaudžiai nustebinami, todėl išmokite prisitaikyti. Nuolatos iš visko mokykitės. Jeigu nustosite mokytis – nustosite augti.
