Vidaus reikalų ministerija (VRM) siūlo plėsti atvejus, kai gimimu Lietuvos pilietybę įgiję nepilnamečiai gali turėti ir kitos valstybės pilietybę.

Pilietybės įstatymo pataisos numato, kad asmuo, kuris gimdamas įgijo Lietuvos pilietybę, o kitos valstybės pilietybę įgijo iki 18 metų ne gimdamas, iki jam sukaks 20 metų galės apsispręsti, kurią pilietybę pasilikti.

Jeigu asmuo neatsisakys kitos valstybės pilietybės iki jam sukaks 20 metų, jis neteks Lietuvos pilietybės.

Trečiadienį tokioms pataisoms pritarė Vyriausybė, toliau projektas bus svarstomas ir dėl jo galutinai apsispręs Seimas.

Vidaus reikalų viceministras Tautvydas Tamulevičius sako, kad kasmet Lietuvos pilietybės netenka apie 300 asmenų iki 18 metų, kurie įgyja kitos valstybės pilietybę.

„Šie pakeitimai įgyvendinami atsižvelgiant į piliečių poreikius – nuo šiol vaikams, kurie gimdami įgijo Lietuvos pilietybę, o kitos valstybės pilietybę įgijo iki jiems sukako 18 metų, Lietuvos pilietybė nebus atimta“, – sako T. Tamulevičius.

Ministerija teigia, kad tokie pakeitimai padės sumažinti asmenų be pilietybės skaičių ir užtikrins asmens teisę į pilietybę nuo gimimo.

Projekte siūloma palengvinti asmenų iki 18 metų, įgyjančių Lietuvos pilietybę natūralizacijos tvarka, reikalavimus bei išplėstas gimimu įgyjančių Lietuvos pilietybę asmenų grupės apibrėžimas. Pataisomis būtų nustatyta, kad teisėtai nuolat ar laikinai gyvenančių asmenų be pilietybės ar vieno iš jų gimę vaikai gimimu įgytų Lietuvos pilietybę. Ministerijos teigimu, toks vaikų skaičius nebūtų didelis – tai būtų apie 5 vaikus kasmet.

Įstatymo projekte taip pat siūloma nustatyti, kad visos prašymų dėl Lietuvos pilietybės padavimo ir nagrinėjimo procedūros būtų vykdomos per vieną instituciją – Migracijos departamentą.

Emigravusieji po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną šiuo metu, išskyrus kai kurias išimtis, negali turėti dvigubos pilietybės.