Prieš maždaug trisdešimt metų aš, jaunas diplomatas, vykdantis savo pirmąjį paskyrimą užsienyje, sėdėjau mūsų ambasados kavinėje, Londone, ir per CNN stebėjau, kaip Lietuva vėl imasi valdyti savo likimą – dar kartą ir visiems laikams.
Prisimenu beveik neįtikėtiną vaizdą, kuomet lietuviai susikibo rankomis kartu su latviais ir estais taikioje protesto akcijoje prieš tironiją. Prisimenu 1990–ųjų metų Kovo vienuoliktosios džiaugsmą ir 1991–ųjų metų Sausio tryliktosios siaubą. Negalėjau net svajoti, kad po 30–ies metų turėsiu galimybę čia tarnauti ambasadoriumi ir pradėti šiuos mūsų draugystės šventimo metus.
Šiandien, vasario 7-ąją, sukanka 30 metų, kai viceprezidentas Danas Quayle'as, atvykęs į Vilnių, Nepriklausomybės aikštėje džiūgaujančiai miniai pasakė: „Sveikinu laisvą Lietuvą“. Šią dieną jis kartu su ambasadoriumi Darrylu Johnsonu ir premjeru Gediminu Vagnoriumi oficialiai atidarė mūsų namais iki šiol tarnaujantį pastatą – JAV ambasadą Akmenų gatvėje.
Žvelgdami į tos dienos nuotraukas ir vaizdo įrašus, matome, kad džiaugsmą bei jaudulį lydėjo ir didelė nežinomybė. Baltijos šalyse buvo pasilikę daugiau nei 125 000 sovietų karių. Energijos tiekimas, infliacija, naujos ekonomikos augimas ir besiformuojančios demokratijos puoselėjimas – visa tai sunkiai slėgė vyriausybės pečius ir lietuvių tautą.
Atnaujinus visapusiškus diplomatinius santykius – daugiau apie tai pakalbėsiu vėliau – suklestėjo naujas bendradarbiavimas gynybos, plėtros, ekonominių santykių, akademinių ir kultūrinių mainų srityse, kurių tikslas – remti Lietuvą jos kelyje į vakarus. Viceprezidentas Quayle'as parūpino skubios medicinos pagalbos priemonių ir pasirašė susitarimus dėl papildomos finansinės paramos.
Drauge su juo atvyko „Taikos korpuso“ direktorė Elaine Chao – taip prasidėjo 10 metų trukusi „Taikos korpuso“ veikla Lietuvoje, padėjusi pasklisti anglų kalbos mokymui (bei visą gyvenimą trunkančioms tarptautinėms draugystėms) visoje šalyje. Vėliau, 1992 m., prasidėjo JAV–Lietuvos akademiniai ir profesiniai mainai, tokie kaip Fulbraito programa. Netrukus, 1993 m., buvo įsteigta Pensilvanijos nacionalinės gvardijos valstijų partnerystės programa su Lietuva, o 1994 m. pasirašyta sutartis dėl dvišalės prekybos ir intelektinės nuosavybės apsaugos.
Mes švenčiame 1992–ųjų metų vasario 7 dieną, nes ji pakeitė ir sustiprino mūsų dvišalius santykius, o ambasadoje šią dieną švenčiame dar ir kaip didesnės progos pradžią – JAV ir Lietuvos diplomatinių santykių 100–metį, prasidėjusį prezidento Hardingo išsakytu Lietuvos valstybės pripažinimu 1922 m. liepos 28 d.
Labai didžiuojuosi tuo, kad sakydami „100 metų“, turime omenyje – 100 metų nuolatinės, nenutrūkstamos draugystės ir bendrų vertybių, kurių šaknys siekia 1940 m. liepos 23 d. laikinai einančio valstybės sekretoriaus Sumnerio Welleso deklaraciją, nepripažinusią tyčinio Sovietų Sąjungos jūsų politinės nepriklausomybės ir teritorinio vientisumo sunaikino.
Jau šimtą metų jūsų vėliavos plevėsuoja Valstybės departamente Vašingtone. Jūsų atstovybės nenustojo veikusios. Mūsų santykiai toliau augo, grįsti bendru įsitikinimu, jog turėjote teisę į savo laisvę ir suverenitetą, ir kad vieną dieną vėl tai pasieksite.
Visus 2022 metus kviečiame lietuvius kartu prisiminti svarbiausius pastarojo 100–mečio įvykius – politikos, kultūros, gynybos, ekonomikos ir sporto srityse – bei pamąstyti apie ateinančius 100–ą metų. 1992 m. vasario 7 d. savo kalboje viceprezidentas Quayle'as tvirtino, kad „rytojaus pasaulis priklauso tiems, kurie priima demokratines institucijas ir laisvą rinką“. Tie žodžiai tebėra teisingi, o poreikis juos kartoti ir jų laikytis neatslūgo.
Šiandien mes vėl susiduriame su nežinomybe, tačiau tuo pačiu turime ir daug daugiau užtikrintumo: Lietuva yra ne tik mūsų draugė, bet ir NATO sąjungininkė. Tiesą sakant, šiais metais minėsime dar vieną datą – prieš 20 metų Vilniuje lankėsi prezidentas George'as W. Bushas, ištaręs žodžius, kurie dabar yra įrašyti ant Vilniaus rotušės sienos: „Kiekvienas, pasirinkęs Lietuvą savo priešu, taps Jungtinių Amerikos Valstijų priešu“. Mūsų ginkluotosios pajėgos treniruojasi ir tarnauja kartu, siekdamos atgrasyti agresorius ir apgintų laisvę čia ir visame pasaulyje.
Šiandien Lietuva nebėra besikurianti demokratija, bet pirmaujanti demokratinių judėjimų rėmėja regione ir visame pasaulyje. Esame nepajudinamai solidarūs su Lietuva bendrų grėsmių ir iššūkių mūsų saugumui ir bendroms vertybėms akivaizdoje. Esame įsipareigoję siekti abipusės ekonominės gerovės ir atmesti ekonominę prievartą. Esame įsipareigoję palaikyti transatlantinius santykius ir vienybę su mūsų sąjungininkais Europoje.
Viceprezidentas Quayle'as 1992 m. baigė savo kalbą pripažindamas, kad jūs, lietuviai, pakeitėte pasaulį, ir pažadėjo „nepaliaujamą Amerikos žmonių draugystę ateinančiais mėnesiais ir metais“.
Mes visi, JAV ambasadoje dirbantys amerikiečiai ir lietuviai, kiekvieną dieną stengiamės šį pažadą vykdyti. Tikimės drauge su jumis švęsti šiuos neeilinius metus bei nuostabių dvišalių santykių šimtmetį.
JAV ambasadorius Lietuvoje Robertas S. Gilchristas
