Jūsų organizmas „moka“ pasiųsti pačius įvairiausius signalus, kai kažkas jam pasidaro blogai. Štai keli tokie kūno siunčiami perspėjimai, į kuriuos turėtumėte atkreipti ypatingą dėmesį.
Atsistojus jums ima svaigti galva
Geriausiu atveju: Tiesiog atsistojote pernelyg staigiai. Jums taip pat gali būti ortostatinė hipotenzija, arba specifinis galvos svaigulys ir silpnumas, jaučiamas atsistojus, kurį gali įtakoti palyginti nekalti dalykai, kaip kad dehidratacija ar perkaitimas. Šią būseną taip pat gali sustiprinti kai kurie medikamentai, pavyzdžiui, vaistai nuo hipertenzijos ar antidepresantai. Galvos svaigulį taip pat gali lemti ir mažakraujystė, tačiau, tokiu atveju, jis neapsiribotų vien atsistojimu, ir jį lydėtų kiti simptomai, tokie kaip didelis nuovargis, galvos skausmai ir pasunkėjęs kvėpavimas.
Blogiausiu atveju: Ortostatinė hipotenzija gali rodyti tam tikras medicinines problemas, kurios apsunkina organizmo gebėjimą kontroliuoti kraujospūdį, įskaitant diabetą ir tokias neurologines ligas kaip Parkinsono liga ar daugybinė sisteminė atrofija, teigia dr. Christopheris Gibbonsas, Harvardo medicinos mokyklos neurologijos profesorius adjunktas. „Ši būklė, tarsi kanarėlė šachtoje, praneša apie pavojų organizmui“, - sako jis. Gibbonsas praėjusiais metais publikavo tyrimą, atskleidusį, kad iš 165 žmonių, kuriems buvo diagnozuota švelnesnė ortostatinės hipotenzijos forma (kai galvos svaigulys ar silpnumas pasireiškia vėliau nei po kelių minučių nuo atsistojimo), 54 proc. vėliau išsivystė sunkesnė jos forma, o 31 proc. per dešimties metų laikotarpį buvo nustatytos tokios degeneracinės smegenų ligos kaip Parkinsono liga ar demencija su Lewy kūneliais. Kartais pasireiškiantis galvos svaigulys ar silpnumas atsistojus yra normalus dalykas, bet jeigu pastebite, kad tai vyksta mažiausiai kelis kartus per savaitę, ir pranyksta atsisėdus, gali būti, kad jums yra ortostatinė hipotenzija, teigia Gibbonsas, tad dėl visa ko vertėtų pasirodyti savo gydytojui. Ši problema dings, kai bus nustatyta ir išgydyta už jos besislepianti liga.
Jums staiga nukrito pastebimai daug svorio
Geriausiu atveju: Greitas svorio kritimas jums nededant jokių pastangų beveik visuomet yra blogas dalykas, sako dr. Rebekah Gross, gastroenterologė iš Niujorko Joan H. Tisch moterų sveikatos centro. Tokį svorio kritimą gali lemti rimta (bet retai kada mirtina) Krono liga, kuri apsunkina organizmo sugebėjimą įsisavinti medžiagas iš maisto, o jeigu taip pat šlapinatės dažniau nei paprastai, jums gali būti I tipo diabetas, dažniausiai pasireiškiantis vaikams ir paaugliams, bet galintis atsirasti bet kuriame amžiuje. Sergant diabetu, organizmo ląstelės negali pasisavinti cukraus, reikalingo energijai, tad pradeda deginti riebalus ir raumenis, paskatinant staigų liesėjimą.
Blogiausiu atveju: Nepaaiškinamas svorio kritimas gali būti pirmasis vėžio požymis, neretai siejamas su kasos, skrandžio, stemplės ir plaučių navikais. Supiktybėjusios ląstelės siurbia energiją iš organizmo, kad paskatintų savo augimą, kas gali paaiškinti mažesnius skaičius ant svarstyklių. Jeigu normalus jūsų kūno svoris per pastaruosius 6-12 mėnesių nukrito mažiausiai 10 svarų, nors nekeitėte savo valgymo įpročių ar fizinio aktyvumo lygių, metas pasikonsultuoti su savo gydytoju. Tai ypač svarbu, jeigu turite ir kitokių vėžio rizikos faktorių, pavyzdžiui, rūkote.
Sutriko jūsų rega
Geriausiu atveju: Jeigu pastebėjote, kad darosi sunkiau įskaityti tekstą, tai greičiausiai yra normalus su amžiumi siejamas regos prastėjimas. Dauguma žmonių įpusėję penktą dešimtmetį ima ne taip gerai matyti iš arti, skelbia Amerikos optometrijos asociacija.
Blogiausiu atveju: Staigus, beskausmis periferinio vaizdo pradingimas gali būti insulto požymis, sako dr. Emily Graubart, Emory akių centro oftalmologijos profesorė adjunktė. Moterys turi didesnę riziką patirti insultą nei vyrai, ir tai nėra vien tik senyvų žmonių problema: tarp 1988 ir 2004 m. insulto lygiai tarp 35-54 m. amžiaus moterų padidėjo triskart. Taip pat verta atkreipti dėmesį ir į akyse matomas permatomas „atplaišėles“. Mažytės atplaišėlės, pasirodančios akyse kelis kartus per savaitę, yra normalus dalykas, bet jeigu matote jas dažnai, bei taip pat pastebite šviesų mirguliavimą, tuomet jums gali grėsti tinklainės atšokimas, galintis baigtis visišku regos praradimu, jeigu nepakankamai greitai kreipsitės į gydytoją. JAMA medicinos žurnale neseniai pasirodęs tyrimas atskleidė, kad 14 proc. žmonių, apsilankiusių pas oftalmologą dėl atplaišėlių akyse ar šviesų mirgėjimo, buvo diagnozuotas tinklainės atšokimas.
