„Mano pusbrolis bandė tapti savo miesto meru. Girdėjau greitosios pagalbos automobilio sireną, tačiau kai atvykau į įvykio vietą jis jau buvo miręs,“ – pasakojo Scimeca.

Tais laikais net mintis apie tokio aukšto rango pareigas mažame mieste galėjo būti rizikinga. Mafija imdavosi pačių ekstremaliausių priemonių, kad įgautų šios Italijos salos kontrolę. Mafijozai žudė teisėjus, policijos pareigūnus ir net nepaperkamus verslininkus.

Scimeca yra vienas iš tūkstančių siciliečių, kurie atsisako toliau mokėti „pizzo“ – pinigus už „apsaugą“, kuriais kažkada buvo pastatyta visa mafijos imperija.

„Viskas prasidėjo, kai su seserimi ir broliu atidarėme barą. Vieną dieną užsuko pažįstamas vyrukas ir paprašė paskolinti pinigų. Vėliau jis apsilankė ir paprašė paskolinti savo automobilį – tikriausiai jo reikėjo narkotikams pervežti. Net nepastebėjus jis jau beldėsi į mano duris vidury nakties su vogtais daiktais,“ – pasakojo Scimeca.

„Iš pradžių jie apsimeta draugais, o vėliau bando įvilioti į spąstus ir paversti bendrininku,“ – pridėjo jis.

Scimeca atsisakė mokėti ir kreipėsi į policiją. Tai buvo rizikinga strategija, kuri beveik atsiėjo jam gyvybę.

Iš pradžių vietiniai gyventojai vengė jo baro. Jie baiminosi mafijos keršto. Tačiau vėliau įsikišo „Addiopizzo“ organizacija. Tai keleto, savo verslą norėjusių įkurti, tačiau pelno su pašaliniais dalintis nenorėjusių draugų įkurtas judėjimas. „Addiopizzo“ reiškia „Viso gero reketui“.

„Iki šiol „pizzo“ buvo tabu, tačiau dabar žmonės atvirai diskutuoja apie reketą,“ – teigė vienas iš „Addiopizzo“ įkūrėjų, 40-etis teisininkas Salvatore Caradonna.

„Addiopizzo“ tiekia teisinę, moralinę bei socialinę paramą drąsiems žmonėms, kurie išdrįso pranešti policijai apie reketininkus. Anksčiau toks sprendimas galėjo kainuoti tiek visą įstaigą, tiek pačio savininko gyvybę.

Su vieno milijonų eurų parama iš Europos Sąjungos, grupė investavo į nedarbingumo išsekintų bendruomenių atstatymą. Anksčiau būtent tokiose vietovėse mafija rasdavo daugiausiai naujų narių. Šiuo metu „Addiopizzo“ tinkle yra daugiau nei 1000 Palermo įmonių. Visų jų vitrinose puikuojasi logotipas, kuriame skelbiama „Moku tiems, kurie nemoka.“ Šios įmonės taip pat išsiaiškino, jog papildomas drąsos pliusas yra ištikima ir socialiai supratinga klientūra.

Dauguma įmonių praneša, jog po įstojimo į „Addiopizzo“ tinklą, ženkliai padidėjo pelnas bei sumažėjo mafijozų apsilankymų skaičius. Tai patvirtina ir Palermo generalinis prokuroras Francesco Lo Voi.

„Kai mafijos nariai žino, kad viena iš jų aukų gali pranešti apie juos policijai, jie nenori prašyti „pizzo“. Tai mums padeda, nes kova su mafija negali būti laimėta vien teisinėmis priemonėmis. Reikia, kad į tai įsitrauktų visa populiacija,“ – teigė Lo Voi.

Toks pasipriešinimas neliko nepastebėtas aukšto rango mafijos narių. Policijos pareigūnai tikina, jog vienos labiausiai bijomų Palermo grupuočių vadas, sėdėdamas kalėjime skundėsi, jog dėl „Addiopizzo“ mažėja jaunų rekrutų skaičius bei mafijos narių ir jų žmonų, merginų pajamos.

Mafijai teko griebtis alternatyvių veiklų: prekybos narkotikais, pinigų plovimo. Tačiau sumažėjusios „apsaugos“ pinigų sumos ženkliai atsiliepė Italijos organizuoto nusikalstamumo finansinei imperijai, kuri, kaip manoma, kasmet sugeneruoja apie 118 milijardų dolerių pelno.

Tačiau Palermo gyventojai aukštyn kojomis apvertė ne tik mafijos verslo modelį.

Nors Palerme savo verslą vysto jau 50 metų, Guido Agnello dar nei karto nemokėjo mafijai. Jis nepaisė nuolatinių grasinimų. Ironiška, tačiau dabar jis uždirba pardavinėdamas simbolines Sicilijos mafijos „coppola“ kepures.

„Savo įmonę pavadinau „La coppola storta“ (kreiva kepurė). Tokiu būdu bandžiau paviešinti nedorą mafijos elgesį. Vis dėl to, mafijozai mano šeimai grasino dar man negimus,“ – pasakojo Agnello.

Jo dėdę buvo pagrobęs vienas žymiausių Sicilijos mafijozų Salvatore Giuliano. Jis buvo paleistas tik po to, kai šeima mafijai atidavė savo žemes, brangenybes bei pinigus.

„Vieną dieną atvyksti į darbą ir pastebi, jog paradinių durų spyna užklijuota. Tai pirmas ženklas. Tada prasideda grasinantys laiškai,“ – aiškino Agnello. Vieną tokių laiškų, užnuodytą ir paženklintą kaukole ir kryžiumi, gavo jo dėdė.

„Kai nemokėjau pas mane apsilankė mafijozas iš pačios Amerikos. Jis mane mušė vidury baltos dienos, vidury miesto,“ – pasakojo Agnello.

Nors šiomis dienomis mafija šiek tiek apsiramino, kai kurie žmonės vis dar baiminasi dėl savo saugumo.

„Mafija niekada nepamiršta, tačiau jeigu nenuleisime rankų ir toliau su jais kovosime, būsime saugesni,“ – teigė Scimeca.