Pilietybės referendumas, kuris atsitrenks į neįveikiamą reikalaujamų balsų „už“ kartelę, yra bergždžias reikalas, labai brangus visos Lietuvos ir jos diasporos laiko bei resursų švaistymas. Kad referendumo rezultatas butų kitoks nei 2019 m., reikia kardinalių pokyčių šio privalomojo referendumo sąlygose.
2019 m. daug vilčių teikęs, bet neįvykęs referendumas daugybę diasporos atstovų nuvylė ir ne vieną jų praradome negrįžtamai. Todėl 2024 m. planuojamas referendumas bus dar sunkesnis.
Reikia bent vilties, kad referendumas gali būti sėkmingas. O ta viltis gali tapti realybe, įgyvendinus septynis veiksnius, kurie turės lemiamos įtakos 2024 m. numatomo pilietybės referendumo rezultatams.
Neįveikiama kartelė. Balsuojant tokiomis sąlygomis, kokios buvo, reikia, kad 90 proc. balsuotų „už“, o nepritariantiems tereikia 15 proc. „už“. Tai yra visiškai nelygios sąlygos pozicijoms apsiginti referendumo būdu.
Jei kalbame apie poreikį pritraukti daugiau rinkėjų, vadinasi, prie urnų reikia pritraukti mažiausiai 20 proc. naujų rinkėjų.
Internetinis balsavimas. Užsienyje iki šiol veiksmingo ir greito balsavimo galimybės nėra. Balsavimas paštu jau kelis kartus matėme, kaip veikia. Internetinio balsavimo nebuvimas bent jau Pasaulio lietuvių apygardoje (didžiausioje apygardoje Lietuvoje) situaciją palieka stagnacijoje. Daug užsiregistravusių rinkėjų užsienyje tiesiog negali balsuoti – puikiai žinome, kad reikia balsuojančių, o ne užsiregistravusių.
Informacinė kampanija. Lietuvoje informacija platinama gana gerai, o užsienyje geriausiu atveju pasiekiame apie 20 proc. diasporos atstovų.
Adekvatus biudžetas. Ar galime pasiekti likusius 80 procentų? Taip, galime, bet tam reikia pinigų. Taip pat reikia laiko, nepakaks kelių vaizdo klipų ar reklamų socialinėje erdvėje.
Kiek lėšų buvo skirta referendumui, kuriame reikėjo įveikti tokią pat kartelę kaip dabar – Lietuvos stojimo į ES referendumui? Beveik 600 tūkstančių eurų. Kiek ketinama skirti pilietybės referendumo viešinimo kampanijai? 200 tūkstančių eurų.
Politinis sutarimas. Suskaldyti yra labai lengva, ypač kai reikia tokio didelio susitelkimo. Iš praėjusio referendumo pasimokė visi, ne tik pilietybės išsaugojimo šalininkai, bet ir nedraugai, netgi Lietuvos saugumo nedraugai.
Formuluotė. Praėjusi formuluotė suskaldė pačią diasporą, pusę laiko teko skirti savo bendraminčiams išaiškinti, kodėl reikia balsuoti, nors kai kurių šalių piliečiai paliekami už borto. Ar šįkart pateikiama formuluotė yra skaidri, aiški ir visiems suprantama?
Atsakinga koordinavimo institucija. Kampaniją „už“ gali daryti tik referendumo iniciatyvinė grupė, tai yra Seimo nariai. Praeitą kartą nebuvo jokios aiškios institucijos, kuri galėtų aktyviai agituoti, Vyriausioji rinkimų komisija tik informuoja, pilietinės iniciatyvos, pavyzdžiui, „Mūsų Metas DABAR“, taip pat galėjo tik informuoti, o ne telkti „už“. Kas dabar bus atsakingas už planuojamą referendumą?
Pabaigai. Aktyviai balsuojančiai diasporai nesėkmingas referendumas 2019 m. turėjo bent paguodos prizą – Pasaulio lietuvių apygarda. Kokį paguodos prizą turėtume šį kartą?
Jei darome referendumą antrą kartą, turime padaryti viską, kad jo sąlygos vestų į sėkmę, o ne į dar vieną tautos nuomonės atsiklausimą. Kitu atveju rezultatą turėsime tokį patį, o pasekmės bus nepaskaičiuojamai skaudžios.
Lietuva per daugybę amžių buvo globali. Jei norime, kad Lietuva ir toliau būtų globali, saugi, turime rasti rimtą būdą, kaip įgalinti po pasaulį migruojančius mūsų piliečius. Būtent gimimu įgytos pilietybės išsaugojimas įgijus gyvenamos šalies pilietybę ir yra ta galimybė, kad Lietuva globalių iššūkių iš grėsmių kontekste išliktų stipri ir saugi.
Rimvydas Baltaduonis, pilietybe.lt
