Senovę menantys Stonehenge akmenys, sustatyti kaip tvora su skersiniais, į pietvakarių Angliją sutraukia minias turistų, kuriems norisi savo akimis pamatyti šią archeologinę šventovę, skaičiuojančią jau 4 500 metų!
Bėgant amžiams vienas Stonehenge kilmės ir atsiradimo teorijas keitė kitos; buvo net prielaidų, kad daugybę tonų sveriančią konstrukciją sukūrė ateiviai, tačiau istorikai mano, kad tai yra pagoniškos ankstyvųjų britų tautų šventovės liekanos. Pasak jų, čia pagonys melsdavosi, atnašaudavo ir atlikdavo įvairius ritualus per vasaros saulėgrįžą, kai saulės spinduliai į šventovę patekdavo per centrinius vartus ir apšviesdavo altorių.
Niekas nežino, kaip tie akmenys čia pateko, nes artimiausia įmanoma jų atsiradimo vieta yra net už 386 kilometrų! Per pastaruosius dešimtmečius senovės šventyklos liekanas aplankė toks kiekis žmonių, kad žemė tarp akmenų ėmė smegti, grasindama nuversti kelis akmenis, kaip jau yra įvykę ir praeityje.
Senovės paminklo apsaugos ėmėsi nacionalinis fondas English Heritage. Jis nustatė paminklo lankymo tvarką, suorganizavo automobilių stovėjimo aikšteles ir maršrutinius autobusus bei pradėjo kelis vietovės konservacijos projektus. Šiandien aplink paminklą kaip ir senovėje žaliuoja pieva, kurioje ganosi avytės. Tai jau ne tos pačios avys, kurios XVI amžiuje „suėdė žmones“. Jos nėra veisiamos dideliais kiekiais vilnos pramonei, kurią vystė ir iš kurios pelnėsi žemvaldžiai, atiminėjantys dirbamos žemės plotus iš valstiečių ir paverčiantys juos ganyklomis. Tai tiesiog naminiai gyvuliai iš aplinkinių fermų, vaikščiojantys tarp tūkstantmečių akmenų, nepaisydami kiek toliau nuo svarbiojo paminklo esančio specialaus kelio – The Stonehenge Avenue. Lankytojai prie milžiniškų akmenų prisiartina palaipsniui, vieninteliu keliu, kuris eina ratu, kad visi galėtų apžiūrėti priešistorinių laikų šventyklos liekanas iš visų pusių.
Fondas taip pat pastatė kelis namelius šiaudiniais stogais, panaudojant neolito laikų statybines medžiagas ir metodus. Namelių aukštis liudija apie žemą Stonehenge statytojų ūgį. Šių eilučių autorei, pagal šiuolaikinius standartus ir taip neaukštai moteriai, teko susilenkti kone dvigubai, kad įeitų į vieną iš namelių. Autentiškas gyvenamųjų namų dydis nustatytas moksliškai, remiantis archeologiniais duomenimis. Kaip šie beveik pigmėjai sugebėjo pastatyti tokią protu nesuvokiamą gigantišką struktūrą, išlieka paslaptimi.
Maždaug už pusės valandos kelio automobiliu nuo Stonehenge yra Salisbury miestelis. Jame yra viena iš seniausių Europoje viduramžiškų bažnyčių su pačiu aukščiausiu bokštu Europoje, siekiančiu 123 metrus – Salisbury Cathedral.
Solsberio katedra buvo pastatyta vos per 38 metus, todėl joje yra išsaugotas grynas ir vientisas architektūrinis stilius – ankstyvoji Anglijos gotika. Centrinė katedros nava su arbutanais (arkiniais kontraforsais), begalinėmis arkadomis ir vitražiniais langais (pagal Vestminsterio abatijos pavyzdį) buvo užbaigta 1266 metais.
Solsberio katedroje yra seniausias pasaulyje teisingai veikiantis laikrodžio mechanizmas, datuojamas 1386 metais, ir kitų dėmesio vertų įdomybių.
Ant pelkės pastatytoje katedroje yra organizuojamos ekskursijos, o kiekvienas gidas ekskursiją pradeda nuo to, kad pakelia vieną grindų plytelę ir į plyšį nuleidžia medinį vandens lygio matuoklį. Po šio privalomojo labai gąsdinančio ritualo jums parodys ir papasakos labai daug įdomybių apie pastato istoriją ir jame palaidotus žmones. Pirmuoju čia palaidotu tapo William Longespee 1226-aisiais. Jis buvo karaliaus Jono Bežemio įbrolis ir jo patarėjas derybose dėl Didžiosios laisvių chartijos. Derybos vyko su nepatenkintais didikais, siekusiais įstatymiškai apriboti karaliaus valdžią.
Po daugybės metų nuo karaliaus patarėjo mirties jo karste buvo rasta nudvėsusi žiurkė, kuri buvo išsaugota moksliniais ir istoriniais sumetimai. Neseniai su šia žiurke atlikti moksliniai tyrimai atskleidė, kad žiurkė mirė nuo apsinuodijimo arsenu. Tai suteikė pagrindo svarstymams, kad gal ir pats karaliaus patarėjas buvo nunuodytas, o ne šiaip sau mirė pačiame jėgų žydėjime be jokios aiškesnės priežasties.
Atskirame pastate katedros teritorijoje, Chapter House, yra saugomas vienas iš keturių iki mūsų dienų išlikusių Didžiosios laisvių chartijos – Magna Carta – egzempliorių. Jis yra išsilaikęs geriausiai iš visų ir yra datuojamas 1215 metais. Tuo metu įstatymo kopijos, lotyniškai plunksna užrašytos ant gyvūnų odos pergamentų ir patvirtintos karališkuoju antspaudu, buvo išsiųstos po visą šalį. Būtent šiame dokumente buvo pirmą kartą įtvirtintas nutarimas, kad prieš įstatymą yra lygūs visi – net ir pats karalius.
Netoli katedros yra miesto muziejus – The Salisbury Museum – kuriame svarbiausia vieta yra skirta milžiniškai garsaus anglų tapytojo John Constable (1776-1837) drobei, kuri vadinasi „Salisbury Cathedral from the Meadows“ ir kurioje vaizduojama Solsberio katedra: tokia pat, kokią ją matome šiandien, tik apsupta ne gyvenamųjų namų ir vešlių medžių, o pievų ir pelkių, per kurias traukia arkliais pakinkytas vežimas.
Keliuose muziejaus aukštuose eksponuojamos parodos, skirtos miesto ir krašto istorijai. The Wessex Gallery eksponuojami archeologiniai radiniai – iškastiniai Stonehenge lobiai ir 4 300 metų senumo lankininko skeletas Amesbury Archer; neolito, bronzos ir geležies amžių buities įrankiai, Senovės Romos ir Ankstyvųjų Viduramžių meno dirbiniai.
Kitose muziejaus galerijose galima išvysti kitas dideles kolekcijas, pavyzdžiui, Anglijos keramikos ir stiklo dirbinių ekspoziciją; pilnai įrengtą gydytojo kabinetą, atkurtą pagal XIX amžiaus istorinius šaltinius; prabangiai aprengtų Viktorijos epochos lėlių žmonių plaukais ir gąsdinančiais veidais rinkinį ir kitų įdomybių.
Labai smagu pasivaikščioti ir paties Solsberio miesto gatvėmis, tarp žalių dekoratyvinių pievelių, gėlių ir tiltelių, keliose vietose kertančių nedidelę upę. Nuo vieno tiltelio gerai matosi siaurutėje gatvėje pastatyta gipsinė berniuko-žvejo skulptūra, kuri yra puikus nepretenzingo viešųjų erdvių meno po atviru dangumi pavyzdys.
Daugiau informacijos rasite šiose svetainėse: www.english-heritage.org.uk, www.salisburycatherdral.org.uk, www.salisburymuseum.org.uk.
Ema Krasov, Jurijaus Krasovo nuotraukos
