Sausio 13-ąją, Laisvės gynėjų dieną, arkivyskupas Gintaras Grušas Vilniaus arkikatedroje bazilikoje 17.30 val. aukos šv. Mišias, po kurių palaimins atnaujintą Tremtinių koplyčią. Joje tikintieji atras Korbiko Švč. Mergelės Marijos skulptūrą.
Apie Korbiko Madoną
Į Lietuvą skulptūra, dar vadinama Sibiro Madonos vardu, buvo parvežta iš Krasnojarsko krašto, Korbiko gyvenvietės kapinaičių. Lietuviški kryžiai Korbiko kapinėse liudija, jog tai – viena iš daugelio lietuvių tremties vietų. Apie 1955-uosius šiose kapinėse pastatytą Švč. Mergelės Marijos skulptūrą išdrožė tremtinys Jonas Maldutis. Prie jos įvairiomis progomis melstis būrėsi lietuviai tremtiniai, ji traukė ir čia gyvenusius vietinius.
Korbiko Madonos skulptūra į Lietuvą buvo pargabenta 2010 m., kai lietuvių tremtinių kapines tvarkančių ekspedicijų dalyviai pastebėjo, kad skulptūros būklė sparčiai blogėja. Buvo nutarta skulptūrą pargabenti į Lietuvą ir čia restauruoti, o Korbiko kapinėse pastatyti ąžuolinę Švč. Mergelės Marijos skulptūros kopiją. Skulptūros pervežimu ir naujos skulptūros pastatymu rūpinosi politinių kalinių ir tremtinių bendrijos nariai.
Arkivyskupas Gintaras Grušas žinią apie Korbiko Švč. Mergelės Marijos skulptūros perkėlimą į Tremtinių koplyčią pranešė 2017 m. lapkričio 8-ąją, minint Dievo tarno arkivyskupo Mečislovo Reinio mirties metines. Arkivyskupą M. Reinį, kaip ir palaimintąjį arkivyskupą Teofilių Matulionį, dėl ištikimybės tikėjimui persekiojo sovietinis režimas. Abu ganytojai keliavo tremties keliu kartu su savo tauta – arkivyskupas M. Reinys mirė Vladimiro kalėjime, Rusijoje, o pal. Teofilius, nors po ilgų kalinimų grįžo į Lietuvą, ir čia buvo KGB persekiojamas iki pat mirties.
Apie Tremtinių koplyčią
Tremtinių koplyčia funduota vysk. Andriaus Taboro 1495 m. Ji buvo vadinama Senąja Vyskupų koplyčia, taip pat Švč. Mergelės Marijos Vardo, Čenstakavos, Šv. Jono Nepomuko koplyčia. Koplyčios sienų nišose stovi aštuonios šventųjų skulptūros, virš jų — aštuoni Pranciškaus Smuglevičiaus paveikslai, kuriuose vaizduojami angelai, rankose laikantys krikščioniškų dorybių simbolius.
1989 m. koplyčia pašvęsta tremtiniams, nuo tada centre kabo didelis XVIII a. I pusės kryžius su masyvia medine nukryžiuotojo Kristaus figūra.
Koplyčioje dešinėje ir kairėje pusėje kabo dedikaciniai raštai, atidengti 1989-ųjų birželio 14 d. Juose minima, kad „amžinai dėkinga atbundanti Lietuvos katalikiškoji visuomenė pašvenčia šią kankinių ir tremtinių koplyčią“ garbingiems ganytojams, mylimiems broliams ir seserims Lietuvos kankiniams. Rašte minimi arkivyskupas Mečislovas Reinys, vyskupas Vincentas Borisevičius, arkivyskupas Teofilius Matulionis, vyskupas Pranciškus Ramanauskas.
Šioje koplyčioje įrengtos trys epitafijos Vilniaus vyskupams: Jonui Nepomukui Korvinui Kosakovskiui (1755—1808), Mečislovui Reiniui (1884—1953) ir Julijonui Steponavičiui (1911—1991).
Vilniaus arkivyskupijos informacija
