Rugpjūčio 21 dieną Šiaurės Amerikos žemyne bus matomas visiškas Saulės užtemimas. Prognozuojama, kad reiškinio, kuris vyks pirmą kartą nuo 1918 metų, stebėti į JAV miestus atvyks milijonai žmonių. Tačiau dėl Saulės uždegimo džiūgauja ne visi. Kai kuriems šis retas astronominis reiškinys asocijuojasi su pasaulio pabaiga.

Įvairūs Jungtinių Valstijų evangelistai jau šūkauja, jog užtemimas yra neišvengiamos apokalipsės ženklas. Krikščionių tinklalapyje „Unsealed“ teigiama, jog po Saulės užtemimo prasidės septynerius metus truksiantis išbandymų bei sunkumų laikotarpis, kurio metu žus 75 procentai pasaulio populiacijos.

Taigi, kodėl toks retas astrologinis reiškinys sukelia tiek baimę, tiek džiugesį? Ryšys tarp Saulės užtemimo bei apokalipsės siekia laikus, kai mūsų protėviai į dangų žiūrėdavo visai kitomis akimis.

Antikinės baimės

VII a. pr. Kr. virš Paroso salos Graikijoje matytas visiškas Saulės užtemimas paskatino poetą Archilocusą parašyti: „Niekas pasaulyje manęs nebenustebins. Visų olimpiečių tėvas Dzeusas uždengė saulę ir šviesią dieną pavertė tamsia naktimi. Virš žmonijos pakibo tamsus siaubas. Gali nutikti bet kas.“

„Žmonės nesuprato Saulės užtemimų bei krentančių žvaigždžių iki XVII amžiaus,“ – kalbėjo Kalifornijos Griffitho observatorijos direktorius Edwinas Kruppas.

Nors kai kurie astronomai išsiaiškino kaip veikia Saulės užtemimai dar VIII amžiuje, ši informacija nepasiekė likusios pasaulio populiacijos dar 2000 metų. Dauguma žmonių labai ilgą laiką laikėsi antikinio įsitikinimo, jog astronominiai reiškiniai, o ypač Saulės bei mėnulio užtemimai, yra dievų darbas.

„Tai priklausė nuo komunikacijos ir švietimo. Informacija plito labai lėtai, todėl senųjų tradicijų mitai bei tradicijos labai ilgai išgyveno. Senovėje žmonių gyvenimo tvarką lėmė aplinka, o pusė jos buvo dangus. Saulės užtemimai bei kiti astronominiai reiškiniai kėlė chaosą, trikdė nusistovėjusią tvarką. Net iš šiomis dienomis pasaulyje yra vietų, tokių kaip Indija, kur nėščiosios Saulės užtemimo metu neina į lauką, nes yra įsitikinusios, kad tokiu metu yra pažeidžiamiausios,“ – pasakojo Kruppas.

Tokių reiškinių metu dauguma antikinių civilizacijų imdavosi ritualų. Tokiu būdu žmonės bandydavo bendrauti su už astronominį reiškinį atsakingais dievais ar demonais. Viena iš populiariausių idėjų buvo tai, jog saulę ar mėnulį puola kažkoks grobuonis. Vakarų Azijos gyventojai tikėjo, kad Saulės užtemimas vyksta tada, kai saulę bando praryti milžiniškas drakonas. Bandydami nubaidyti monstrą žmonės mušdavo būgnus. Kinijos gyventojai tikėjo, jog saulę puola šuo, o Peru žmonės manė, kad saulę užsipuolęs demonas yra puma. Tuo metu vikingai Saulės užtemimą regėjo kaip du saulę ėdančius dangaus vilkus.

Paprastų žmonių įsitikinimai

Saulės užtemimo baiminosi ne visi. Batammaliba genties žmonės šį astronominį reiškinį regėjo kaip kovą tarp Saulės ir mėnulio. Jie ragino dangaus kūnus susitaikyti, o tuo pat metu ir patys bandydavo susitaikyti, atleisti ir pamiršti senas nuoskriaudas. Tiek aborigenai, tiek šiaurės vakarų Amerikos indėnų gentys visišką Saulės užtemimą laikė intymiu metu. Jie manė, jog Saulė ir mėnulis pasislepia po šešėlių šydų ir užsiima erotiniais nuotykiais.

„Tai, kaip žmonės reagavo į astronominius reiškinius, priklausė nuo tos kultūros įsitikinimų. Vietovėse, kur nėra ekstremalių oro sąlygų, netrūksta maisto, dievai yra laikomi malonesniais, todėl ir reakcija būna visiškai kitokia. Tačiau gyvenant dievobaiminga religija, pagal kurią dievai neturi gailesčio ir visada siekia bausti, pradedama tikėtis pasaulio pabaigos,“ – aiškino Vakarų Keipo universiteto astronomijos profesorė Jarita Holbrook.

Būtent taip ir buvo viduramžių Europoje. Čia populiacija kentė nuo maro, karų, puikiai išmanė Bibliją, todėl prasidėjus Saulės ar mėnulio užtemimui, žmonės iškart griebdavosi Apreiškimo knygos. Pastarojoje buvo rašoma apie kraujo spalvos mėnulį bei užtemusią Saulę.

„Labai lengva suprasti, kodėl žmonės to baiminosi. Užtemusi Saulė bei kraujo spalvos mėnulis buvo labai simboliški ženklai. Taip pat reikia nepamiršti, jog didžioji dalis populiacijos to dar net nebuvo matę. Šie reiškiniai yra labai reti, o žmonės gyvendavo labai trumpai,“ – kalbėjo profesorius Chrisas Frenchas.

Žvaigždės politinė galia

Kai kurie individai, net ir suprasdami, kas iš tiesų vyksta, nuslėpdavo tiesą ir propaguodavo mitus. Tokiu būdu jie manipuliavo politine galia ir siekė naudos.

1504 metais Kolumbas nuramino badaujančių įgulos narių maištą. Pasinaudojęs mėnulio užtemimu, jis įtikino aravakų genties žmones, kad gali kontroliuoti dangų ir privertė juos duoti įgulai maisto. Praėjus trims šimtams metų Shaka kaSenzangakhona, kurdamas Zulu karalystę, sustiprino savo politines galias įtikinęs žmones, kad gali kontroliuoti Saulę.

Informacija apie tikrąją Saulės užtemimo reikšmę pradėjo sparčiai plisti tik gimus laikraščiams.

„XVII amžiaus Europoje vis dar buvo pranašaujama, kad Saulės užtemimas neatneš nieko gero, tačiau tuo pat metu daugėjo straipsnių, kuriuose buvo teigiama, kad tokios pranašystės yra tik paistalai,“ – aiškino Kruppas.

Tai, kad mitai apie Saulės užtemimą gyvuoja ir dabar, priklauso nuo paprasto reiškinio, vadinamo atsitiktinumu.

„Atsitiktinių sutapimų išvengti neįmanoma. Kartais žmonės pamato kometą ir tada, kaip iš niekur, kažkas numiršta. Tai paprasčiausias sutapimas, tačiau žmonėms, kurie negalvoja apie atsitiktinumo teoriją, tai yra tvirti įrodymai,“ – teigė Frenchas.

Dar viena priežastis yra įgimtas fiziologinis atsakas į neįprastus ir retus reiškinius.

„Pamačius Saulės užtemimą, jūsų kūnas į tai atsako. Padažnėja širdies ritmas, keičiasi kūno temperatūra, kvėpavimas, išsiplečia vyzdžiai, prasideda prakaitavimas. Kadangi gimstame su paveldėtu pasaulio supratimu, tokie keisti reiškiniai paveikia smegenis ir provokuoja atsaką,“ – aiškino Holbrook.

Dauguma mūsų danguje nebemato demonų ir dievų, tačiau kai šią vasarą Amerikoje trumpam pradings Saulė, bus lengva suprasti, kodėl tokie įvykiai anksčiau kėlė susižavėjimą ir baimę.