Tarptautinės sankcijos karą Ukrainoje sukėlusiai Rusijai veikia labai įvairioje srityse, o jų poveikis šios šalies ekonomikai yra stiprus, pareiškė Europos Komisijos vicepirmininkas ir prekybos komisaras Valdis Dombrovskis.
Pasak jo, nemažai Rusijos pramonės šakų jau dabar susiduria su rimtomis problemomis, o Europos Sąjungos sankcijos apima plačią eksporto kontrolę, užkertančią kelią aukštųjų technologijų ir dvejopo naudojimo prekių teikimui į Rusiją. Jos, kaip ribojimų transporto srityje, ėmėsi ne tik ES, bet ir JAV bei kitos Vakarų valstybės.
Be to, Rusijos finansų sektoriui taikomos plataus masto sankcijos, draudžiančios bet kokius sandorius su Rusijos centriniu banku. Šeštasis sankcijų paketas apims didžiausio ir sistemiškai svarbiausio Rusijos banko „Sberbank“ atjungimą nuo SWIFT sistemos.
ES sankcijos Rusijai taip pat nukreiptos prieš šios valdžios elitą, atsakingą už karą Ukrainoje, įskaitant prezidentą Vladimirą Putiną, bei jo karo mašiną finansuojančius oligarchus.
Dombrovskio žodžiais, ES siekia atsisakyti Rusijos iškastinių energijos išteklių, pradžiai skelbiant embargą naftai, o po to turėtų sekti rusiškų dujų atsisakymas, diversifikavus ES aprūpinimą jomis.
Dombrovskis pabrėžė, kad pasibaigus karui Ukrainoje ES valstybės narės nepradės vėl naudoti Rusijos eksportuojamų gamtinių išteklių – rengiamas planas „REPpowerEU“ laipsniškam rusiško iškastinio kuro atsisakymui.
Dalis šalių baiminasi ekonominių pasekmių
Lietuvos vadovo vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys sutinka, kad Europos Sąjungos sankcijų Rusijai įvedimo procesas užtrunka ganėtinai ilgai. Strigimą, jo vertinimu, lemia tai, kad sutarimas dėl ribojimų Kremliaus režimui turi būti priimamas vieningu Bendrijos narių sutarimu, kurio galimybes apsunkina kai kurių valstybių baimė dėl galimų ekonominių nuostolių.
„Lyginant su valstybėmis, kurios vienos priima sprendimus, sakykime, JAV ar tomis valstybėmis, kurios seka paskui Europos Sąjungos sankcijas, pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė, tai žinoma, tas procesas atrodo klampus ir painus. Neaišku, kodėl vienus dalykus įtraukia, kitus išima, iš kur tiek išimčių atsiranda. Bet reikia turėti omenyje, kad dėl to turi sutarti beveik trisdešimt šalių. Tai didžiulė šalių grupė, kurios turi savų paskaičiavimų, interesų“, – antradienį sakė Budrys.
Prezidentūros Nacionalinio saugumo grupės vadovo vertinimu, būtent galimas energetinių išteklių kainų pabrangimas lemia tai, kad kai kurioms valstybėms pritrūksta valios pritarti naujų ribojimų įvedimui Rusijai.
„Ne visos yra linkusios atsisakyti savo ekonominės naudos, yra nepakančios ekonominiam skausmui, žalai. Taip, mes žinome, kad šeštajame pakete pagrindinis kliuvinys yra Rusijos naftos importo apribojimas ir taip pat tam tikri pereinamieji laikotarpiai, kas susiję su gamtinėmis dujomis“, – aiškino jis.
Vis tik, prezidento patarėjo teigimu, tik maža dalis sankcijų gali suduoti staigų smūgį Rusijos ekonomikai, tačiau daug svarbesni yra pavienių šalių sprendimai dėl energetinės nepriklausomybės, kurie, jo vertinimu, paveiks ES šalių narių ir Kremliaus santykius daug ilgesnėje perspektyvoje.
„Svarbiausia, kad didžiosios Europos Sąjungos valstybės, kurios realiai suvartoja daugiausiai energetinių išteklių, pirmiausiai eina kalba apie Vokietiją, kad jos yra priėmusios rimtus negrįžtamus sprendimus dėl energetinių išteklių apribojimų, kurie turės efektą vidutiniu ir ilgesniu laikotarpiu. Jie konstruos Europos Sąjungos ir Rusijos santykius dešimtmečiams į priekį“, – tikino K. Budrys.
Primename, kad šiuo metu 27 ES valstybės narės ir Europos Komisija mėgina susitarti dėl šeštojo sankcijų paketo Rusijai, pradėjusiai karą Ukrainoje. Savaitgalį derybose proveržio pasiekti nepavyko, nes Vengrija, Slovakija ir Čekija toliau siekia sau palankesnių rusiškos naftos draudimo išimčių, agentūrai dpa sakė ES diplomatai. Budapešte Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto parlamente pagrasino vetuoti dabartinės redakcijos sankcijų paketą, baimindamasis ekonominės žalos. Pagal dabartinius Komisijos pasiūlymus ES pirmiausia per šešis mėnesius turėtų nutraukti rusiškos žalios naftos importą, o iki metų pabaigos – perdirbtų produktų importą, taip siekiant, kad Kremlius nebeturėtų itin svarbaus pajamų šaltinio.
Pasak ES diplomatų, Vengrija ir Slovakija gavo papildomo laiko iki 2024 metų pabaigos, o Čekija – iki 2024 metų birželio pabaigos. Visos trys šalys, neturinčios priėjimo prie jūros, yra labai priklausomos nuo Rusijos naftos importo ir prieš įvedant siūlomą draudimą turi užsitikrinti alternatyvų naftos tiekimą.
