Pranešama, kad Rusija pirmą kartą nuo 1917 m. revoliucijos nevykdo savo įsipareigojimų užsienio skolai ir toliau atitolina šalį nuo pasaulinės finansų sistemos po Europos ir JAV sankcijų, įvestų dėl agresijos Ukrainoje.
Pirmą kartą per kiek daugiau nei šimtą metų Rusija neatsiskaitė su savo kreditoriais užsienyje. Tačiau didelio poveikio nesitikima, nes Rusija užsienyje skolintis negali ir taip, o obligacijų rinka riziką įsiskaičiavo iš anksto. Kreditoriai taip pat, tikėtina, dar kurį laiką neskubės išsimušinėti negautų mokėjimų. Bent jau tokiu būdu, kad visa šalies skola būtų pradėta laikyti negrąžinta.
Rusija praleido sekmadienio vakarą nustatytą terminą, kad būtų įvykdytas 30 dienų lengvatinis laikotarpis, skirtas 100 mln. įsipareigojimams apmokėti. Kai kurie Rusijos euroobligacijų turėtojai Taivane pirmadienį pareiškė, kad negavo mokėtinų palūkanų, tai naujienų agentūrai „Reuters“ patvirtino keli šaltiniai. Tikimasi, kad kad oficialų patvirtinimą apie įsipareigojimų nevykdymą gaus tarptautinės reitingų agentūros.
Rusijos atstovai teigia, esą pinigus jie persiuntė „Euroclear“ depozitoriumui, kuris vėliau turėjo juos paskirstyti investuotojams, tačiau pinigai, kreditoriams nėra perduoti, nors ir pasiekė banką.
Nors oficialus įsipareigojimų nevykdymas tokiu atveju būtų iš esmės simbolinis, Rusija šiuo metu negali skolintis tarptautiniu mastu nepaisant gausių naftos ir dujų eksporto pajamų.
Rusija, pasiūliusi skolas apmokėti rubliais, bet kokį įsipareigojimų nevykdymą vadina dirbtiniu, nes turi pinigų skoloms apmokėti, tačiau teigia, kad sankcijos įšaldė jos užsienio valiutos atsargas užsienyje.
Kaip defoltas gali atsiliepti karui?
Pilietinio gynybos ir saugumo analizės centro „Locked N’ Loaded“ ekspertai teigia, kad susidūrusi su nemokumu Rusija gali pritrūkti pinigų karui, nes jai niekas neskolins.
Rusijai – carinei, sovietų, šių laikų, tai nėra pirmas skolos negrąžinimo atvejis: nuo 1800 m. iki 2008 m. Rusija negebėjo gražinti išorės valstybės skolos, kuomet išleistų skolos vertybinių popierių pirkėjai yra nerezidentai, 5 kartus. Tai įvyko 1839, 1885, 1918, 1991 ir 1998 metais.
„Per visą šį laikotarpį Rusija defolte praleido 39 proc. šio laikotarpio. Tik Graikija, bankrutavusi tiek pat kartų, defolte praleido ilgiau“, – pabrėžia jie.
Ekspertai klausia, kokias istorijos pamokas galime papasakoti Rusijai dėl jos valdžios skolos įsipareigojimų nevykdymo. Pirma, anot jų, rinkos turi atmintį – tinkamai neatsiskaičius su skolininkais tai visam laikui paliks antspaudą šalies kreditingumo vertinime ir rinkos to nepamiršta metų metus.
„Kai bolševikai atsisakė mokėti caro skolą 1918 m. ir bankrutavo, į valdžios skolinimo rinką jie grįžo po 69 metų“, – teigia jie. Antra, pasak karo žinovų, šis defoltas padidins ateities skolinimo kainą (jei apskritai kas nors skolins Rusijai), nes dabartinis defoltas matematiškai didina tikimybę skolininkui susidurti su laiku negrąžintais paskolintais pinigais.
„Taigi, išorės skolos palūkanų normos bus nepalyginamai didesnės, negu iki invazijos, ką iš esmės jau rodo anksčiau visų pasaulio kredito reitingų agentūrų suteikti defolto kredito reitingai. Pasekmė: grįžus į rinkas po daug metų pasiskolinti, palūkanos už skolą bus didelės su visa neigiama įtaka viešiesiems Rusijos finansams“, – teigia ekspertai.
Jų teigimu, normaliomis sąlygomis valstybei, susidūrusiai su nemokumo grėsme, į pagalba ateina tarptautinės institucijos, tokios kaip Tarptautinis valiutos fondas, iš dalies – Pasaulio bankas (nors jis sprendžia visai kitas problemas). Tačiau agresoriaus veiksmus labai greitai įvertino pasaulio organizacijos ir visapusiškai nuo jos atsiribojo.
Be to, anot jų, tarptautinė finansų rinka yra stipriai integruota ir šalys tarpusavyje yra glaudžiai susijusios. Tų šalių, kurių finansų sistemos buvo daug investavusios į Rusijos vyriausybės skolos vertybinius popierius, laukia nemenki iššūkiai. Jei jos yra gerai finansiškai pasiruošusios, viskas bus gerai, tačiau jei turi sunkumų ir prisidės Rusijos nemokumas, gali tekti skelbti ir savo bankrotą.
Karo žinovų teigimu, jei nebėra lėšų finansuoti karą vidiniais resursais, finansų pasaulyje įprasta eiti į išorę.
„Kadangi rinka greičiausiai nebeskolins, tai ir nebus už ką nusipirkti, pavyzdžiui, „saliarkos“ ar kitų dalykų. Ir ne tik karui, bet ir visoms kitoms reikmėms. Skola yra pajamų alternatyva, jos Rusija nebeturės ir gana ilgam“, – teigia jie.
