Didžioji dauguma jų palaiko Donaldą Trumpą ir nepakenčia Joe Bideno. Tačiau balsuoti jie neplanuoja.
Naujausia USA TODAY ir Safolko universiteto apklausa pateikia įžvalgas į rinkimų sezonu retai aptarinėjamą demografiją – balsuoti nelinkusius rinkėjus. Kai kurie iš jų yra registruoti rinkėjai, kai kurie ne, bet visi jie rinkimų dieną planuoja likti namuose. Beveik visi jie yra nusivylę politika ir politikais, tačiau jei nuspręstų rinkimuose dalyvauti, jie didesniu nei 2-1 santykiu balsuotų už Trumpą, o ne Bideną.
Strategai, apklausų rengėjai ir akademikai deda dideles pastangas, kad identifikuotų, kurie rinkėjai ateis balsuoti. Būtent jie, taip vadinami tikėtini rinkėjai, nulemia rinkimų laimėtojus ir pralaimėtojus.
Ir nors 2024 metų rinkimai tikėtinai bus brangiausi – ir labiausiai visuomenę skaldantys – Jungtinių Valstijų istorijoje, rinkimų analitikai prognozuoja, kad tikėtinų rinkėjų skaičius nukris dar žemiau rekordiškai menko rinkėjų aktyvumo 2020-aisiais ir 2016-aisiais metais. Tai galimai lemia žmonių nepasitenkinimas pasirinkimu ir abejonės valdžios gebėjimu išspręsti jų problemas. Ar balsuoti nelinkę žmonės gali apsigalvoti? Štai ką atskleidžia minėtoji apklausa.
Trys partijos? O gal daugiau?
Nenuostabu, kad amerikiečiai nori didesnio pasirinkimo. Vos 17 % apklaustųjų – 1 iš 6 – sako, kad Demokratų ir Respublikonų partijos sėkmingai atstovauja šalies politines pažiūras. Dvidešimt procentų apklaustųjų sako, kad trečia partija yra būtinybė, o dar daugiau, net 44 %, palaiko kelių partijų idėją.
Prezidento Bideno ir buvusio prezidento Trumpo revanšo kovoje, 18 % apklaustų registruotų rinkėjų ir 14 % neregistruotų rinkėjų balsuotų už neįvardintą trečios partijos kandidatą. Žaliosios partijos kandidatą Cornelį Westą palaiko 8 % neregistruotų rinkėjų ir 2 % registruotų rinkėjų.
Tikėtini rinkėjai taip pat nori didesnio pasirinkimo. Neseniai atliktoje kitoje USA TODAY ir Safolko apklausoje, 1 iš 4 registruotų rinkėjų sakė palaikytų trečiosios partijos kandidatą.
Negailestingas požiūris į Bideną
Vos 18 % apklaustųjų sakė 2020-aisiais balsavę už Bideną. Dar mažiau jį palaikytų, jei balsuotų 2024-aisiais – vos 13 % registruotų ir 15 % neregistruotų rinkėjų. Jo palaikymo reitingas yra niekingi 23 % – daug mažesnis nei 40 procentų nesiekiantis reitingas visų registruotų rinkėjų tarpe.
Paklausti, koks pirmas žodis ar frazė iškyla išgirdus Bideno pavardę, daugiausiai atsakymų buvo „nekompetetingas“, o antroje vietoje – „senas“. Kitos asociacijos buvo susijusios su jo proto aštrumu. Teigiamai jį vertino vos 23 % apklaustųjų, o neigiamai – 52 %. Trumpo reitingai yra tik truputį geresni: 28 % jį vertina teigiamai, o 49 % – neigiamai.
Kas blogiau už politikus? Kongresas ir spauda!
Tačiau tiek Bideno, tiek Trumpo reitingai yra geresni nei Kongreso, kurį teigiamai vertina 17 %, o neigiamai – 46 % apklaustųjų.
Dar blogiau yra vertinama žiniasklaida, kurią teigiamai vertina 13 %, o neigiamai – 62 % apklaustųjų. Trečdalis (34 %) apklaustųjų politikos naujienas sužino iš socialinių tinklų, o lygiai tiek pat – iš televizijos ir kabelinės televizijos kanalų. 1 iš 10 apklaustųjų sakė politines naujienas sužino iš laikraščių ir žurnalų (tiek internetinių, tiek spausdintų), o šeši procentai pagrindiniu naujienų šaltiniu nurodė savo šeimą ir draugus.
Reikalas ne procese
Apklausa atskleidė, kad nenoras dalyvauti rinkimuose visai nesusijęs su pačiu registravimosi rinkimams procesu. Du trečdaliai balsuoti neplanuojančių asmenų sakė, kad registracija yra nesudėtinga ir greita. Vos 11 % sakė, kad procesas užima per daug laiko ir yra sudėtingas.
Beveik 8 iš 10 apklaustųjų (79 %) sakė manantys, kad piliečiai prieš balsavimą turėtų privalėti pateikti tapatybę įrodantį dokumentą su nuotrauka. Šis klausimas skaldo respublikonus ir demokratus, o balsuoti neketinantys asmenys akivaizdžiai buvo respublikonų pusėje, nepaisant to, kad 57 % jų mano, kad tapatybės dokumentų reikalavimas ir kiti įstatymai yra kliūtis kai kuriems žmonėms dalyvauti rinkimuose.
