Daugiau 
 

Renginiai Balzeko lietuvių kultūros muziejuje

12/02/2016 Aidas
balzekas-3

„Anthology of Lithuanian Art Songs“ pristatymas

Penktadienį, gruodžio 2 d., 7 val. vakare Balzeko lietuvių kultūros muziejuje (6500 S. Pulaski Rd., Chicago) dr. San-ky Kim, dėstytojas iš Texas Christian University, ir Rokas Zubovas, dėstytojas iš Vytauto Didžiojo universiteto, koncertuos ir skaitys iliustruotą paskaitą. Dr. San-ky Kim pristatys savo sudarytą ir redaguotą „Anthology of Lithuanian Art Songs“. Antologijoje yra 24 lietuvių dainos su angliškais vertimais ir trumpa kompozitorių biografija. Įėjimo mokestis: $15; muziejaus nariams - $10.

Rokas Zubovas (g. 1966) – muzikantas pianistas, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio proanūkis. Gimė Kaune, muzikos mokslus pradėjo Kauno J. Naujalio vidurinėje meno mokykloje ir tęsė Lietuvos muzikos akademijoje. Studijų metu pianistas tapo M. K. Čiurlionio tarprespublikinio pianistų konkurso nugalėtoju ir pelnė specialų prizą už geriausiai atliktus Čiurlionio kūrinius. Mokėsi JAV, įgydamas magistro laipsnį Čikagos De Paul universitete 1993 m. Taip pat tobulinosi pas pianistę Esterą Elinaitę Henriko Neihauzo institute Ciūriche (Šveicarija), pianistą Andrių Kuprevičių Klivlande (Ohajas, JAV), pianistą Edvardą Auerį Blūmingtone (Indiana, JAV). 1994–2000 m. dėstė Saint Xavier universiteto Čikagoje muzikos fakultete. 2001–2012 m. - Lietuvos muzikos akademijoje. Nuo 2012-ųjų – VDU Muzikos akademijos dėstytojas, 2012-2014 m. - ryšių su užsieniu prodekanas, 2012-2015 m. - Fortepijono katedros vedėjas. Garsindamas savo prosenelį M.K. Čiurlionį, R. Zubovas iškilo ir kaip aktorius. 2013 m. pasirodė britų režisieriaus Roberto Mullano pastatytas filmas „Laiškai Sofijai“, kur Zubovas atliko pagrindinį vaidmenį, įkūnydamas savo prosenelį. 2010 m. R. Zubovas išrinktas įsimintiniausiu Kauno menininku. 2011 m. apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi. 2016-aisiais už nuopelnus Kauno ir visos šalies kultūrai apdovanotas 2-ojo laipsnio Santakos garbės ženklu.

Dr. San-ky Kim yra Pietų Korėjos tenoras, per tris dešimtmečius trunkančią savo sceninę karjerą įvairiose pasaulio šalyse atlikęs daugiau kaip 40 operos vaidmenų, pasirodęs kaip kamerinio repertuaro bei oratorijų atlikėjas. Jo klausėsi Helsinkio, Berno, Amsterdamo, Briuselio, Gento, Lisabonos, Sietlo ir kitų teatrų publika. Čekijos nacionalinėje operoje San-ky Kim atliko visus W.A.Mozarto operų lyrinio tenoro bei itališkojo „bel canto“ tenoro vaidmenis G.Rossini ir G.Donizetti operose. Taip pat jis kaupia ir spalvingą solinį repertuarą, kuriame yra vokiškos, čekiškos, rusiškos, prancūziškos bei itališkos muzikos. Artistas apsigynė daktaro disertaciją iš garsiausio šiuo metu gyvenančio vokiečių kompozitoriaus Wolfgango Rihmo vokalinės kūrybos, tapo Teksaso krikščioniškojo universiteto (Texas Christian University) vokalo docentu. 2015-16 metais gavęs Fulbrighto stipendiją, dr. San-ky Kim darbavosi Kauno Vytauto Didžiojo universitete. Čia jis ir susidomėjo lietuviškomis dainomis, susižavėjo poetiniais jų tekstais.

Koncerto programoje skambės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio (1875 – 1911), Juozo Gruodžio (1884 – 1948), Antano Belazaro (1913 – 1976), Aleksandro Kačanausko (1882 – 1959), Balio Dvariono (1904 – 1972), Konstancijos Brundzaitės (1942 – 1971), Algimanto Bražinsko (b. 1937), Jeronimo Kačinsko (1907 – 2005), Konrado Kavecko (1905 – 1996), Giedrės Dabulskienės (g. 1976) kūriniai.

Renginio proga dalijamės Roko Zubovo pokalbiu su dr. San-ky Kim, sudariusiu lietuviškų dainų antologiją. Pokalbis verstas iš anglų kalbos.

Rokas Zubovas: Brangus San-ky, studijuodamas ir muzikuodamas jūs keliaujate po visą pasaulį – iš Australijos į Europą, iš Europos į JAV. Kaip jūsų akiratyje atsidūrė Lietuva?

San-ky Kim: Keliavimas ir muzika leido man susipažinti su tarptautiniais menininkais iš kiekvieno pasaulio kampelio. Muzikantų pasaulis yra mažas ir jis vis mažėja. Turiu man brangių draugų ir iš Lietuvos, su kuriais pradėjau savo muzikinę karjerą Europoje. Taip pat draugų tarpe turiu lietuvių kilmės amerikiečių iš rytų Pensilvanijos ir Niujorko, kurie, deja, jau nekalba lietuviškai, bet supažindino mane su „cepelinais“ ir „šaltibarščiais“.

- Koks buvo pats pirmas jūsų įspūdis apie lietuvišką muziką?

- Mano pirmas kontaktas su „lietuviška“ muzika buvo darbas su chorais – daugiausiai folkloro dainų aranžuotėmis. Tai giliai įstringanti, nuostabi muzika. Tada aš susipažinau su Čiurlionio kūriniais pianinui ir simfonijomis. Vėlgi, tai buvo itin įspūdinga ir nauja harmoninė kalba. Autorines dainas atradau jau vėliau.

- Atvykdamas dėstyti ir atlikti mokslinių tyrimų Vytauto Didžiojo universitete, ar daug žinojote apie lietuvišką muziką, kultūrą ir Lietuvos žmones?

- Mokėjau pasakyti „ačiū“ ir „malonu susipažinti“, bet nieko daugiau.

- Pakalbėkime apie lietuviškas dainas. Ar žinojote, ko tikėtis iš šio mokslinio projekto?

- Ne, kadangi negalėjau apie tai rasti jokios informacijos anglų kalba, pamaniau, kad galėčiau pasinaudoti savo metinėmis akademinėmis atostogomis ir surinkti šiek tiek informacijos. Nė nežinojau, kokia lobių skrynia manęs laukia.

- Ar sunku buvo dirbti su tekstais lietuvių kalba? Ar tekstai apskritai buvo svarbi jūsų tyrimų dalis?

- Esu tvirtai įsitikinęs, kad būtent tekstas motyvuoja muzikinę dainų kompoziciją. Netgi vokalizė be teksto yra motyvuojama „subtekstinių“ emocijų. Lietuvių kalba buvo iššūkis, bet ne problema. Tereikėjo kantrybės ir atkaklumo.

- Kurie lietuviškų dainų istorijos periodai jus sudomino labiausiai?

- Tarpukario metai Kaune. Kalba tada buvo jauna, gyva ir rezonuojanti. Kompozitoriai į tai atsakė su pagarba ir pasididžiavimu naujai atrasta nacionaline tapatybe.

- Ar atlikdamas tiriamąjį darbą nutuokėte, kad tuo metu nebuvo jokios lietuviškų dainų antologijos, o jūsų darbas bus pirmasis bandymas šioje srityje?

- Tikrai negalėjau rasti tokių darbų. Bent jau anglų kalba. Tad pamaniau, kad padarysiu tam pradžią ir išjudinsiu šį reikalą.

- Kaip nusprendėte, kokias dainas įtraukti į antologiją? Ar buvo sunku jas atrinkti?

- Norėjau apriboti sąrašą iki originalių kompozicijų, sukurtų originaliems lietuviškiems tekstams. O kadangi mano pirmutinis tikslas buvo sudaryti atliktiną repertuarą pedagoginėms aplinkoms, ieškojau balanso tarp nesudėtingų ir sudėtingų muzikinių temų. Tai eliminavo daugelį nuostabių folkloro dainų aranžuočių ir kompozicijų nelietuviškiems tekstams, o taip pat avangardinius netoninius kūrinius. Taip pat norėjau įtraukti kompozicijas, sukurtas emigravusių menininkų, kurie paliko Lietuvą, bet sunkiai triūsė su lietuviškais tekstais ir kultūriniu paveldu, o taip pat tų, kurie išgyveno ir tvirtai laikė kultūros fortą Lietuvoje, valdant sovietams. Norėjau atkreipti dėmesį ir į moterų kompozitorių bei poetų kūrinius. Tai buvo sudėtingas procesas, bet jau planuoju kitas antologijos dalis, kurios galėtų nušviesti daugiau pastarojo meto darbų.

- Prisimindamas savo metų trukmės patirtį Kaune, kokius įvardintumėte šio savo nuotykio pakilimus ir nuosmukius?

- Draugystė, muzikos kūryba, ryšys su nuostabia gamta. Negaliu prisiminti jokių minusų... Na, nebent imigracijos biurokratija norint gauti darbo vizą. Bet tai labiau Šengeno problema.

- Ko jūs pats tikitės iš antologijos, kurios publikavimo, tikėkimės, sulauksime 2017-aisiais?

- Kad mano studentai, kolegos ir draugai lietuviai kartu su manimi džiaugtųsi tuo faktu, kad platesnė pasaulio publika turės galimybę atlikti ir išmokti šios nuostabios muzikos. Mano studentai turės prieigą prie šio nuostabaus repertuaro. Tikiuosi, tai paskatins daugiau tyrimų lietuviškos muzikos ir kultūros srityse.

**

Papuoškite Kalėdų eglutę savo rankų darbo šiaudinukais!

Šeštadienį, gruodžio 3 d., 10 val. iš ryto Balzeko lietuvių kultūros muziejuje (6500 S. Pulaski Rd., Chicago) mokysime pasidaryti kalėdinius šiaudinukus eglutei.

Pirmą kartą muziejuje šiaudinukus mokys kurti Donatas ir Kathy Astras. Užsiėmimo metu galėsite pasidaryti snaigę pagal liaudies menininkės Uršulės Astras sukurtą pavyzdį. Snaigė bus plokščia ir klijuota. Atsineškite žirkles, liniuotę ir pieštuką, o mes pasirūpinsime tikrais kviečių šiaudeliais, klijais ir instrukcijomis.

Pamokos kaina: $25; muziejaus nariams - $15. Registracija ir informacija telefonu 773-582-6500. Bus vaišės.

Balzeko lietuvių kultūros muziejaus informacija

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu