Kai tuo metu dar kandidatas į prezidentus Donaldas Trumpas vadino „Obamacare“ įstatymą visiška nesėkme, nes priemokos už sveikatos priežiūrą vis augo, o draudimo kompanijos traukėsi iš federalinės biržos, negalima buvo pasakyti, kad tai buvo netiesa.

Dabar prezidentas Trumpas pasirašė vykdomąjį įsaką, kuriuo panaikino milijardus dolerių siekiančias federalines „Obamacare“ subsidijas, pavadindamas jas finansine pagalba draudimo kompanijoms. Ir tai irgi ne melas. Tik gal vertėtų tai vadinti net ne finansine pagalba, o kyšiu.

Demokratai šaiposi iš Trumpo už tai, kad šis neturi jokio alternatyvaus plano „Obamacare“, ir kritikuoja prezidento vykdomąjį įsaką, atšaukiantį $7 milijardus federalinių išmokų draudimo kompanijoms, it pamiršdami, kad tos išmokos buvo sukurtos vykdomuoju Baracko Obamos įsaku, nes Kongresas jų nepatvirtino. „Obamacare“ šalininkai ginčijasi, kad federalinės išmokos nėra finansinė pagalba draudimo kompanijoms, bet dalis plano, siekiančio paversti aukštos rizikos asmenų sveikatos draudimo priemokas prieinamomis.

Deja, bet ne. Vietoj to, kad turėtume tikrą nacionalinę sveikatos priežiūros sistemą, kaip yra praktiškai visose civilizuotose pasaulio valstybėse, mes turime sistemą, kuri negeba sukontroliuoti medicinos paslaugų ir vaistų kainų, tačiau tuo pat metu ragina milijonus žmonių registruotis privačiam sveikatos draudimui. Iš esmės, tai yra sistema, sukurta suteikti privataus draudimo sektoriui milijonus naujų klientų, kai tuo tarpu mes (mokesčių mokėtojai) tampame garantu, iki minimumo sumažinančiu draudimo kompanijų riziką.

Šitokia absurdiška situacija egzistuoja todėl, kad kai prezidento Billo Clintono administracija pasiūlė tikrą ir realią nacionalinės sveikatos priežiūros sistemos reformą, draudimo kompanijos į tai sureagavo milžiniška opozicijos kampanija. Draudimo industrija sakė amerikiečiams, kad jie negalės rinktis gydytojo, o specialistų grupės spręs, kam gauti gydymą, o kam – ne, kam gyventi, o kam – mirti. Valstybinio kainų reguliavimo ir kontrolės išsigandusios farmacijos kompanijos aiškino amerikiečiams, kad po reformos jos nebeturės lėšų investuoti į mokslinius tyrimus. Clintono administracijos pastangos buvo sutriuškintos ir jai teko pripažinti pralaimėjimą.

Kaip tik dėl to Obamos administracija nusprendė išbandyti kitą būdą. Vietoj to, kad paskelbtų karą sveikatos draudimo industrijai, Obamos administracija pavertė draudimo kompanijas naujojo projekto partnerėmis, išdalindama milijardus dolerių subsidijuoti programą, tačiau neturėdama tokių galimybių kontroliuoti privačios industrijos nustatinėjamas kainas. Farmacijos kompanijos taip pat galėjo toliau amerikiečiams pardavinėti receptinius vaistus daug didesnėmis kainomis, nei kitose šalyse, be jokios baimės, kad vyriausybė kaip nors įsikiš.

Nuo tada, kai Obamos administracija priėmė savo istorinį sveikatos priežiūros įstatymą, esminis mūšis vyksta tarp tų, kurie nori užlopyti milžiniškas ir akivaizdžias dabartinio plano spragas, ir tų, kurie apskritai priešinasi nacionaliniam sveikatos draudimui.

Tačiau tikrieji debatai – ginčas, kuris kitose pasaulio šalyse jau seniai yra išspręstas – turėtų vykti dėl to, koks visuotinės sveikatos priežiūros planas šiai šaliai yra tinkamiausias. Kalba eina apie sveikatos draudimą, kuris būtų suteikiamas visiems iki vieno ir leistų šalies gyventojams pasidalinti jo kainą.

Jungtinės Valstijos yra pavydėtinoje padėtyje, nes gali peržvelgti, kas labiausiai pasiteisino kitose šalyse, bei iš karto užkirsti kelią galimoms problemoms. Kol kas mes turime dešimtmečių trukmės medicininių tyrimų rezultatus bei milžinišką kiekį ekonominių duomenų.

Tačiau, nepaisant viso to, mes nesugebame pasiraitoti rankovių ir sukurti visuotinės sveikatos draudimo sistemos. Taip yra todėl, kad mūsų valdžiai išlieka svarbiau pasirūpinti pelno siekiančių privačių sveikatos draudimo bendrovių gerove, nei gerinti paslaugas pacientams.

„Obamacare“ planas turi siaubingų trūkumų. Respublikonai neturi jam jokios alternatyvos. Nesugebėdamas imtis konstruktyvios iniciatyvos ir lyderystės, Trumpas, atrodo, yra visiškai pasirengęs leisti „Obamacare“ tiesiog sužlugti, nesvarbu, kaip tai atsilieps sergantiems ir gaunantiems mažiausias pajamas. Demokratai mato politinių privalumų išvengti kaltinimų dėl „Obamacare“ nesėkmės.

Tai yra problema, kuri reikalauja rimto dėmesio, nes ant kortos pastatyta žmonių sveikata ir gyvybės. Tačiau mes teturime politinius klounus, bukai mojuojančius metaforiniais skalpeliais. Ir tai yra iš tiesų siaubinga.