Statistikos duomenimis, kiekvieną mėnesį šalies pilietybės atsisako keliasdešimt žmonių, per metus – arti tūkstančio. Per visą nepriklausomybės laikotarpį pilietybės neteko tūkstančiai lietuvių, be to, nereikia pamiršti ir jų vaikų, kurie gimė svetur ir įgijo kitų šalių pilietybę. Šie žmonės, greičiausia, būtų likę Lietuvos piliečiai, jei būtų leidžiama dviguba pilietybė. Tačiau šis klausimas seniai įstrigęs teisiniuose ginčuose. Tad valdantieji nusprendė pasiūlyti lietuvio pasą. Jis išeiviams suteiktų beveik visas piliečio teises, jie tik negalėtų balsuoti ir kandidatuoti rinkimuose.
„[Lietuvio pasas suteiktų] privilegiją laisvai važiuoti, privilegiją keliauti po ES valstybes, privilegiją turėti nemokamas švietimo paslaugas, privilegiją įsidarbinti, privilegiją be leidimo gyventi Lietuvoje, man atrodo, visa tai galėtų paakinti tėvynainius apsilankyti valstybėje“, – sakė projekto iniciatorius Eugenijus Jovaiša.
Tuo metu pasaulio Lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henke išsakė savo nuomonę: „Lietuvio pasas padalins tautą į tris grupes: bus lietuviai, turintys pilietybę (Lietuvos pasą), kas normalu valstybėje. Antri lietuviai, kurie iki 1990 m. išvažiavo, kurie turi dvi, tris pilietybes, na, ir būtų ta trečioji grupė, kur lietuviai turėtų lietuvio pasą, bet jis nesuteiktų galimybės dalyvauti politiniame Lietuvos gyvenime. Nei pačiam dalyvauti rinkimuose, nei rinkti politikus. Tai tiesiog nėra pilnateisis pilietis su tokiu lietuvio pasu.“
Opozicija taip pat abejoja, ar lietuvio pasas yra tinkama išeitis. Esą idėja įdomi, leidžianti išlaikyti emocinį ryšį su lietuviais, gyvenančiais užsienyje, tačiau jos kaina gali būti per didelė.
„Seime mes labai sunkiai subūrėme koaliciją už pilietybės išlaikymą ES ir NATO šalyse, dabar mes laukiame Konstitucinio Teismo verdikto, po kurio balsuosime. Šiuo klausimu net gali tekti ir referendumą organizuoti, tai ta vienybė yra baisiai svarbi, jei mes pradėsime skaldytis, faktiškai tuomet praloštume. Tad man ši iniciatyva, kad ir kaip gražiai ji skambėtų ar net būtų įkvėpta lenkų ar kitų pavyzdžiais, iš esmės į mirtiną pavojų stato pilietybės išlaikymo klausimą“, – kalbėjo Seimo TS-LKD frakcijos narys Žygimantas Pavilionis.
„Nuogąstavimas yra. Ar tuo viskas ir pasibaigs? Ar tikrai priims tokį įstatymą, bus tas lietuvio pasas ir tuo ir pasibaigs? Ir tai yra didžiulė grėsmė, mat greičiausiai pilietybės išlaikymo klausimas taip ir bus išspręstas“, – sakė Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė D. Henke.
Lietuvio pasas – dovana užsienyje gyvenantiems lietuviams, tačiau ji neatstos Lietuvos pilietybės, sako ir kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus. Panašios nuomonės ir Konstitucinės teisės ekspertas Vytautas Sinkevičius. Esą lietuvio pasas tik patvirtins lietuvišką kilmę, tačiau negarantuos Konstitucijoje įtvirtintų teisių, kokias turi Lietuvos piliečiai.
Premjeras Saulius Skvernelis į lietuvio paso idėją taip pat žiūri kritiškai. Jo nuomone, naujų darinių nereikėtų kurti, o palaukti Konstitucinio Teismo sprendimo, ar įstatymu įmanoma įteisinti dvigubą pilietybę. Jei Konstitucinis Teismas pasakys, kad įstatymas prieštarauja Konstitucijai, tuomet liks vienintelis kelias – referendumas, kuris galėtų įvykti 2019 m.
„Aš manau, referendumas galėtų įvykti su prezidento rinkimais, tai realu. Praktika rodo, kad tuomet būna vienas iš didžiausių aktyvumų. Tada bus aiškus sprendimas, tautos apsisprendimas referendume, ar dviguba pilietybė saugotina, ar ne“, – teigė S. Skvernelis.
LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt
