Šie jėzuito Pranciškaus Masilionio, kurį nuo vaikystės teko pažinti, giesmės žodžiai tinka Kristaus Apsireiškimo (Trijų Karalių) šventei. Žmogišką prigimtį prisiėmęs Jėzus tampa kiekvieno artimiausiu draugu, kuriam atvirai galime patikėti ne tik visas paslaptis, bet ir patį save. Susitikti su Juo galime bet kuriame gyvenimo etape. Ir Jam nesvarbu, kokias pareigas užimi, kokį išsilavinimą turi, esi sveikas ar ligonis – Jis atėjo pas visus. Kokia laimė Jį pažinti ir su Juo nuoširdžiai bendrauti! Jėzus pirmasis parodo iniciatyvą draugystei – bičiulystei. Svarbi kiekvieno žmogaus nuostata – išlikti Dievo ieškotoju. Dievas visada apsireiškia mums suprantamu būdu, kaip girdėjome šios dienos Evangelijoje. Šį kartą žvaigždė vedė išminčius prie Jėzaus.
Dievas visiems apsireiškia skirtingais būdais ir nori būti atpažintas kaip tas, kuris neša ramybę. Kartais tiesos suvokimas vėluoja: kasdien patirdami begales staigmenų, ne iš karto suvokiame jų prasmę. Šv. Augustinas apie savo atsivertimą pasakoja kaip apie aiškų nušvitimą, įvykusį skaitant Šventąjį Raštą. Kas dalyvavote Alfa kurse, girdėjote istoriją apie turtingo vyro, kuriam šioje žemėje nieko netrūko, pasikeitimą. Viskas buvo monotoniška, kasdieniška ir nuobodu, kol jis tapo narkotikų vergu. Bet Dievas jį surado. Kažkas jam reabilitacijos metu atnešė Šv. Raštą. Pavartęs jį, pastebėjo, kad Šv. Rašto puslapiai yra labai ploni ir tinka susisukti rūkomai žolei. Taip lapas po lapo tas vyras surūkė trijų evangelistų užrašytą Šv. Raštą. Pradėdamas Evangeliją pagal šv. Joną, žmogus pradėjo ją skaityti. Dievas jį patraukė. Su nesurūkyta, o perskaityta šv. Jono užrašyta Evangelija į jo gyvenimą atėjo ramybė, dvasinę tuštumą pripildė meilė. Jį gydžiusią psichologę nustebino toks paciento pasikeitimas: ramybė, kitoks požiūris į gyvenimą. Psichologė turėjo ne tik aukštąjį išsilavinimą savo specialybėje, bet buvo nuostabaus grožio modelis madų pasaulyje. Bendravimas su tris Evangelijas surūkiusiu, o vieną perskaičiusiu ir Dievo meilę bei ramybę patyrusiu žmogumi, pakeitė ir jos gyvenimą. Jie abu surado Dievą ir vienas kitą, sukūrė šeimą ir troško dar geriau pažinti Tą, kuris visiškai pakeitė abiejų gyvenimus; pradėjo studijuoti teologiją. Tai buvo nuostabus atradimas. Naujas gyvenimo suvokimas neatmeta praeities, bet naujai atskleidžia gyvenimą ir jo prasmę.
Žmonėms šimtmečiais neduoda ramybės klausimai: kodėl vykstant Dievo išganymo planui kenčia nekalti, kodėl nekaltų vaikelių išžudymu paženklintas Išganytojo atėjimas į šį pasaulį? Evangelistas Matas pasitelkia Šv. Rašto liudijimą, sakydamas, jog tai įvyko, kad išsipildytų Viešpaties žodžiai. Dievo planas vyksta per Juozapą, kuris gelbsti kūdikį ir per Erodą, tykantį šio kūdikio gyvybės. Ką Dievas nori pasakyti vienu ar kitu įvykiu? Reikia išmokti skaityti pasaulio įvykius. Tai – Dievo ieškojimo knyga, kurią gali skaityti ir nepažįstantis rašto. Ta knyga – tai visas pasaulis, visa, kas Jo sukurta, o kelias, vedantis į draugystę su Juo, dažnai paženklintas kančia. Net nuodėmė, kuri žadėjo malonumą, išjudina žmogų ieškoti tikros ramybės ir tikro džiaugsmo. Fariziejai Jėzui priekaištavo, kad Jis bendrauja su muitininkais ir nusidėjėliais. Tačiau tam Jis ir atėjo į šį pasaulį. Kas randa Jėzų, tas suranda geriausią draugą. Ieškokime ir suraskime nuostabiausią visų bičiulį Jėzų.
T. Algis Baniulis SJ
