Seimas antradienį po svarstymo pritarė įstatymo projektui, kuriuo siūloma leisti asmenvardžius asmens dokumentų pirmuose puslapiuose rašyti lotyniškais rašmenimis. Iki naujos tvarkos įteisinimo liko vienas žingsnis. Kartu parlamentarai svarstė ir alternatyvų projektą, kuriuo norėta leisti asmenvardžius lotyniškais rašmenimis rašyti ne pirmame asmens dokumento puslapyje, o papildomame, tačiau šią iniciatyvą Seimas atmetė.
Įstatymo projektui, kuriuo siūloma leisti asmenvardžius asmens dokumentų pirmame puslapyje rašyti lotyniškais rašmenimis, po svarstymo pritarė 83 Seimo nariai, iniciatyvai priešinosi 29 parlamentarai, susilaikė 7.
Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo projektu, kurį savo parašais remia ir didžioji dalis valdančiosios koalicijos atstovų, ir dalis Seimo opozicijos, siūloma leisti originalią pavardžių rašybą lotyniškais rašmenimis pagrindiniame paso puslapyje.
70 Seimo narių teikiamu projektu siūloma nustatyti, kad ne lietuvių tautybės Lietuvos piliečio prašymu jo ir jo vaikų vardai bei pavardės asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose būtų rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis be diakritinių ženklų. Lietuvos piliečio vardas ir pavardė asmens dokumentuose galėtų būti nurašomi arba perrašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis, jeigu jis arba jo tėvai, seneliai, proseneliai ar kiti protėviai turėjo ar turi kitos valstybės pilietybę ir vardas bei pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje.
Šeši konservatorių frakcijos nariai – Audronius Ažubalis, Laurynas Kasčiūnas, Stasys Šedbaras, Vytautas Juozapaitis, Arvydas Anušauskas ir Agnė Bilotaitė – teikė alternatyvų projektą. Vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose įstatymo projektu siūloma leisti originalią pavardžių rašybą lotyniško pagrindo rašmenimis papildomame paso puslapyje.
Minėti konservatoriai siekė įteisinti, kad su užsieniečiu santuoką sudariusio ir jo pavardę paėmusio Lietuvos piliečio, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės asmens dokumentuose būtų perrašomos lietuviškais rašmenimis. Originali rašyba lotyniško pagrindo rašmenimis būtų leidžiama paso kitų įrašų skyriaus pirmame puslapyje arba kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje.
Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) šį projektą siūlė Seimui atmesti. Parlamentas šiam komiteto siūlymui pritarė. Už atmetimą balsavo 79 parlamentarai, 29 nepritarė TTK pozicijai, 10 susilaikė.
Susikirto nuomonės dėl pavojaus lietuvių kalbai
„Valstiečių“ atstovas Eugenijus Jovaiša, diskutuojant dėl projektų, tikino esantis nustebęs, kad TTK pritarė projektui, kuriuo siūloma leisti rašyti asmenvardžius lotyniškais rašmenimis pirmame paso puslapyje.
„Seimas neprivalo atsižvelgti į kalbinius argumentus, nes esą gali būti teisinių argumentų, pirmiausia – susijusių su žmogaus teisėmis, kurie esą ne mažiau svarbūs nei valstybinis lietuvių kalbos statusas. Nepritariu tam“, – TTK išvada nebuvo patenkintas E. Jovaiša.
Jo manymu, jei būtų leista asmenvardžiuose vartoti lotyniškus rašmenis, kiltų pavojus lietuvių kalbai.
„Kur mus veda komitetas? Naikinti Lietuvos pilietinę bendriją, naikinti Lietuvos valstybingumo pamatus. Priminsiu, jokios teisės veikti savo nuožiūra arba diskrecijos šiuo klausimu pats Seimas neturi“, – aiškino „valstietis“.
Opozicijos atstovo nuomonei nepritarė Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas. Anot jo, leidimas asmenims naudoti lotyniškus rašmenis pavardžių rašyme padėtų išspręsti Lietuvos piliečiams kylančias problemas, tokiu būdu, parlamentaro teigimu, būtų parodyta pagarba savo piliečiams.
„Turime išspręsti paprastų žmonių asmenines problemas, tai yra lietuvių, kurie pakeitė dėl vienokios ar kitokios priežasties pavardes, Lietuvoje gyvenančių kitų tautybių žmonių. Tai yra mūsų bendratautiečiai ir bendrapiliečiai, mes turime kalbėti apie rūpinimąsi jais“, – dėstė liberalas.
„Ar tikrai nukenčia lietuvių kalba, kurią be galo myliu, vertinu? [...] Galvokime, kad nuo mūsų pačių priklauso, kaip atrodys Lietuva ir lietuvių kalba, o ne nuo to, kaip mūsų žmogus, tarkime, moteriškė, ištekėjusi už užsieniečio, norės parašyti savo pavardę arba kaip mes leisime jai parašyti savo pavardę“, – tęsė E. Gentvilas.
LLRA-KŠS atstovė: tai yra audra stiklinėje
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) narė, parlamentarė Rita Tamašunienė teigė nesuprantanti viešojoje erdvėje vis pasirodančių svarstymų, kad tautinės mažumos išsireikalavo asmenvardžių rašymo asmens dokumentuose tvarkos pakeitimų.
„Tai yra tokia audra stiklinėje dėl tų trijų raidžių, primetama, kad neva tautinės mažumos išsireikalavo sau ypatingų teisių, lengvatų. Galiu dar kartą patikinti, kad lenkų tautai nebūdingos nei Q, nei X raidės. Yra tik W“, – aiškino R. Tamašunienė.
LLRA-KŠS atstovė pabrėžė, kad leidimas žmonėms rašyti savo pavardes originaliai asmens dokumentuose yra aktualus ne tik lenkų tautybės piliečiams, o ir kitiems ne lietuvių tautybės šalyje gyvenantiems piliečiams.
„Sakyti, kad yra didelė grėsmė visai lietuvių kalbos rašybos sistemai, lietuvių kalbai, tikrai neverta, nes niekas nekeičia lietuvių kalbos abėcėlės ir tikrai nebus visuose tekstuose vartojamos tos raidės, jos bus naudojamos tik asmenvardžiuose“, – tikino R. Tamašunienė.
Teisingumo ministrė tikino, kad projektu rūpinamasi Lietuvos piliečiais
Prie tribūnos stojusi Laisvės partijos atstovė, teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska priminė, kad asmenvardžių rašyba iki šiol yra reglamentuojama 1991 m. Aukščiausiosios Tarybos nutarimu.
„Iki šiol nesugebame susitarti dėl vardų ir pavardžių rašybos reguliavimo ir įtvirtinti tai įstatymu“, – stebėjosi susidariusia situacija E. Dobrovolska.
Anot jos, teisines spragas dėl asmenvardžių rašybos bando užpildyti teismai, kurie, kaip pastebėjo ministrė, savo sprendimais neretai leidžia asmenims rašyti savo pavardes, naudojant lotyniškus rašmenis.
Dobrovolskos teigimu, leidus asmenims naudoti lotyniškus rašmenis pavardėse, nekils pavojus nei lietuvių kalbai, nei lietuvių kalbos abėcėlei.
„Projektas nenumato nieko naujo, ko neturėtume praktikoje. Jau dabar teismai leidžia originalią asmenvardžių rašybą lotyniškos abėcėlės rašmenimis. Šie sprendimai įsiteisėja. Šiems asmenims yra išduodami pasai ir asmens tapatybės kortelės su įrašais pagrindiniame puslapyje. Šie asmenys dalyvauja valstybės viešajame gyvenime, jų pavardės egzistuoja tiek mūsų registruose, tiek sutartyse, juos sugeba identifikuoti mūsų teisėsaugos institucijos“, – dėstė teisingumo ministrė.
Dobrovolska tikino, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas savo sprendimuose yra konstatavęs, kad skirtingas tos pačios pavardės, taikomos dviem vienos sutuoktinių poros asmenims, užrašymas gali sukelti rimtų nepatogumų suinteresuotiems asmenims tiek profesiniame, tiek privačiame gyvenime. Tad, anot jos, tai yra dar viena priežastis keisti dabartinę asmenvardžių rašymo tvarką.
„Pateiksiu vieną iš pavyzdžių, su kokiais nepatogumais asmenys susiduria. Vaikai, gimę mišriose šeimose ir turėdami dvigubą pilietybę, turi pasus, kuriuose vardas ir pavardė užrašomi kardinaliai skirtingai, dėl to asmens identifikavimas Europos Sąjungoje tampa ypač sudėtingas, sukuriama dviguba tapatybė. Europos sveikatos draudimo kortelė akivaizdžiai neatitiks vieno iš pasų įrašų“, – pasakojo teisingumo ministrė.
Ji ragino, diskutuojant dėl asmenvardžių rašymo, neieškoti priešų ne lietuvių tautybės asmenų gretose.
„Projektas nėra apie užsieniečius ar Lenkiją. Šis projektas yra apie Lietuvos Respublikos piliečius, kurių dalis sudarė santuokas su kitos valstybės piliečiais, susilaukė su jais vaikų, apie Lietuvos Respublikos piliečius, kurie yra kitos tautybės.
Bet visų pirma visi šie asmenys yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Lietuvos Respublikos piliečiai nėra mūsų priešas, nėra mūsų grėsmė, tai – mūsų tauta“, – siūlymui leisti asmenvardžiuose vartoti lotyniškus rašmenis ragino pritarti E. Dobrovolska.
Seimo pirmininkė: pagaliau
Seimo pirmininkė, Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen džiaugėsi, kad asmenvardžių rašybos klausimas Seime pagaliau pajudėjo.
„Pagaliau. Tokia emocija apėmė šiandien Seime svarstymo stadiją įveikus vadinamajam asmenvardžių įstatymui. Jau antrąjį etapą įveikė įstatymas, leisiantis žmonėms savo pavardę užrašyti taip, kokią ją nešiojo protėviai. Užsienyje sukūrusiems šeimas – nepasijausti svetimais žmonėmis sutuoktinio tėvynėje. Išvengti situacijų, kai vienos šeimos narių pavardės rašomos skirtingai“, – feisbuke rašė parlamento vadovė.
Čmilytė-Nielsen tikino, kad šis projektas yra vienas iš kertinių šio Seimo darbotvarkėje, Liberalų sąjūdžio iniciatyva atsiradęs valdančiosios koalicijos sutartyje.
„Valstybė turėtų gerbti piliečius ir suteikti galimybę savo vardą ir pavardę užrašyti neiškraipant. Geras žingsnis Sausio 13-osios išvakarėse. Daugiau laisvės, mažiau nepagrįstų baimių“, – rašė politikė.
„Be abejo, šio įstatymo dar laukia tolesni išbandymai, tačiau šiandien žengėme labai svarbų žingsnį. Džiaugiuosi, kad šis svarbus sprendimas sulaukė ir opozicijos palaikymo“, – pridūrė Seimo pirmininkė.
