Antradienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Maskva stabdo dalyvavimą branduolinę ginkluotę ribojančioje „New START“ sutartyje su JAV. Trumpai apžvelkime, ką tai reiškia.
„Šiandien esu priverstas paskelbti, kad Rusija sustabdo savo dalyvavimą strateginės puolamosios ginkluotės sutartyje“, – sakydamas kalbą Rusijos parlamento nariams ir valstybės pareigūnams sakė Putinas.
Jis apkaltino Vakarus padedant planuoti Ukrainos bepiločių lėktuvų smūgius Rusijos oro bazėms, kuriose dislokuota dalis šalies branduolinio atgrasymo priemonių.
„Mūsų santykiai pablogėjo ir dėl to visiškai kaltos JAV“, – kalbėjo Rusijos prezidentas.
Putinas savo kalboje taip pat teigė nusprendęs atnaujinti Rusijos branduolinius bandymus ir davė įsakymą Rusijos gynybos ministerijai bei „Rosatom“ tam pasirengti.
Rusijos sprendimą traukis iš sutarties „New START“ pasmerkė NATO ir ES lyderiai.
„Pastaraisiais metais Rusija pažeidė pagrindinius ginklų kontrolės susitarimus ir jų atsisakė. Šiandien priėmus sprendimą dėl sutarties „New START“, buvo sugriauta visa ginklų kontrolės architektūra“, – sakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis taip pat pareiškė, jog šis sprendimas „dar kartą įrodo, kad Rusija griauna saugumo sistemą, kuri buvo sukurta pasibaigus Šaltajam karui“.
Ginklavimosi varžybos
„New START“ yra vienintelė likusi JAV ir Rusijos branduolinės ginkluotės kontrolės sutartis.
2010 m. ją pasirašė tuometiniai JAV ir Rusijos prezidentai Barackas Obama ir Dmitrijus Medvedevas. Vadinamoji sutartis „New START“ įpareigojo šalis riboti branduolinių kovinių galvučių skaičių.
Sutartis įsigaliojo 2011 m. ir turėjo galioti 10 metų. 2021 m. dabartinis JAV prezidentas Joe Bidenas ir V. Putinas sutartį „New START“ pratęsė dar penkeriems metams.
„New START“ leido JAV ir Rusijos inspektoriams užtikrinti, kad abi šalys laikytųsi sutartų sąlygų. Sutartis numato, kad kiekvienos šalies atstovai 18 kartų per metus vykdys patikrinimus kitos sutarties dalyvės objektuose, kuriuose yra dislokuotų ir nedislokuotų strateginių sistemų.
Nelikus šios sutarties, valstybės nustotų dalintis informacija apie turimus ginklus, o tai gali reikšti atsinaujinusias ginklavimosi varžybas tarp dviejų didžiausių pasaulio branduolinių galybių.
Iki 2018 m. – sutartyje nustatyto termino – JAV ir Rusija sumažino savo branduolinius arsenalus iki sutartų ribų. Valstybės departamento duomenimis, 2022 m. rugsėjį JAV turėjo 1 420 dislokuotų kovinių galvučių ir 659 dislokuotas paleidimo sistemas. Rusija turėjo 1 549 dislokuotas kovines galvutes ir 540 dislokuotų paleidimo sistemų.
Vis dėlto Rusija kol kas paskelbė stabdanti dalyvavimą sutartyje „New START“, o ne iš jos galutinai pasitraukianti.
„Detalės yra svarbios, tačiau jei Rusija iš tiesų nutraukia keitimąsi duomenimis, tai iš esmės pakeistų branduolinius santykius su Rusija. JAV ir Rusija nuo 1972 m. vykdo tam tikrą strateginės ginkluotės kontrolę“, – savo „Twitter“ paskyroje komentavo Jonas Wolfsthalas, 2014–2017 m. dirbęs Obamos vyresniuoju patarėju ginklų kontrolės klausimais.
„JAV vis dar turi plačias galimybes stebėti Rusijos branduolines pajėgas net ir be sutarties. Tačiau susitarimų praradimas padidins neužtikrintumą ir nesusipratimų tikimybę, padidins grėsmės suvokimą ir paskatins spartėjančias ginklavimosi varžybas“, – pridėjo jis.
Pasak jo, JAV vis dar turi kur kas daugiau branduolinių galvučių, nei reikalinga atgrasyti Rusiją nuo branduolinių ginklų panaudojimo.
„Putino žingsnis yra politinis, o ne karinis. Jis siekia sutrikdyti NATO sąjungininkus ir pakurstyti platesnio karo baimę, nes pralaimi Ukrainoje“, – rašė Wolfsthalas.
Kai kurie analitikai taip pat pabrėžia, kad branduolinę ginkluotę ribojanti sutartis buvo neefektyvi jau keletą metų.
„De facto sutartis ir taip neveikė, nes nuo 2020 m. nevyko inspektavimai bei dialogas dėl tolesnio sutarties įgyvendinimo“, – savo „Facebook“ paskyroje rašė Rytų Europos studijų centro (RESC) direktorius Linas Kojala.
2020 m. kovo mėnesį sutartyje „New START“ numatyti branduolinio arsenalo patikrinimai buvo sustabdyti dėl COVID-19 pandemijos. Maskvos ir Vašingtono derybos dėl patikrinimų atnaujinimo turėjo įvykti praėjusių metų lapkritį Egipte, tačiau Rusija jas atidėjo.
Šių metų sausio mėnesį Bideno administracija pareiškė, kad Rusija nesilaiko branduolinių ginklų kontrolės susitarimo. JAV teigė, kad Rusija atsisakė įsileisti inspektorius į savo teritoriją bei nenorėjo aptarti šio klausimo su Vašingtonu.
Kremlius argumentavo, kad būtų netinkama įsileisti JAV pareigūnus, kol šalys yra įtemptoje priešpriešoje dėl Rusijos karo Ukrainoje.
Kol Rusija galutinai nepasitraukė iš sutarties „New START“, šalys vis dar gali grįžti prie jos įgyvendinimo, tačiau esant dabartinei geopolitinei situacijai, to tikėtis sunku.
„Esame pasirengę bet kada kalbėtis su Rusija apie strateginės ginkluotės apribojimus, nepriklausomai nuo to, kas vyksta pasaulyje ar mūsų santykiuose“, – apie Putino pareiškimą sakė JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas.
„Atidžiai stebėsime, ką Rusija iš tikrųjų darys. Žinoma, užtikrinsime, kad bet kokiu atveju būtume tinkamai pasirengę užtikrinti savo šalies ir savo sąjungininkų saugumą“, – pridėjo jis.
