Krizės – kaip joms galima ruoštis ir ką daryti, kai jos prasideda? Labai svarbi savybė atėjus krizinėms situacijoms – mokėjimas prisitaikyti, kuris ir nulemia mūsų gyvenimo, taip pat ir psichinio, kokybę, teigia vienas geriausiai žinomų šalies psichoterapeutų dr. Eugenijus Laurinaitis.
Atėjus krizei turime ieškoti naujų, iki tol dar nežinotų sprendimų. E. Laurinaitis pažymi, kad turime nenustebti, kad krizės atveju neretai pirmieji jausmai, kurie kyla, yra nerimas, pasimetimas, iš kurio atsiranda pyktis, vėliau sukeliantis agresiją ir norą neigti, kad viso to, kas vyksta, nėra. Tą gana ryškiai pamatėme ir 2020 m. prasidėjus koronavirusinės infekcijos (COVID-19) pandemijai.
„Kultūriniai, socialiniai įpročiai, tradicijos, standartai keičiasi gana lėtai. Todėl pasakyti, kad mes galime labai ryškiai pasikeisti... užtenka pasižiūrėti į istoriją. Žinoma, kad Romos imperija buvo labai žiauri, <...> pažiūrime į 20 amžių – ar Antrasis pasaulinis karas buvo koks kitoks? Jis buvo pats baisiausias karas istorijoje. Per du tūkstančius metų žmonija, kad pasikeistų savo vertybėse labai smarkiai, – taip nėra“, – konstatuoja E. Laurinaitis.
Specialistas taip pat akcentuoja žmonių galėjimą krizinių situacijų metu adaptuotis.
„Mokėjimas prisitaikyti žmonių rūšiai buvo esminis išlikimo požymis. <...> Kai kalbama apie adaptyvumą – ir prie krizių, ir prie asmeninių nelaimių, socialinių procesų, mokėjimas prisitaikyti nulemia mūsų gyvenimo kokybę. Ir psichinio gyvenimo taip pat“, – sako psichoterapeutas.
Pašnekovas pažymi, kad ištikus krizinei situacijai žmonės neretai ima panikuoti, nes informacijos gausa sutrikdo, ypač tada, kai nėra žinių, todėl svarbiausia – kritiškumas.
„Reikia kritiškumo. Mokėjimo neskubėti tikėti bet kuo. Mokėjimas būti mokančiu vertinti, priimti ir nepriimti informacijos, nepaisant, kaip gražiai ji atrodo“, – pabrėžia E. Laurinaitis.
Anot jo, pats laikas įvesti psichologinio pasiruošimo krizėms kursą – prasidėjus Rusijos karui prieš Ukrainą, vis dar nesame pasiruošę. Tuo pačiu E. Laurinaitis įžvelgia teigiamą jau išsikvėpusios COVID-19 pandemijos pusę – per ją pamatėme didžiulę psichologinės reakcijos svarbą.
„Tai pirmas susirgimas, apėmę visą pasaulį, kuris išryškino psichologinės reakcijos svarbą ir poreikį dirbti su žmonėmis ne kūnu, o psichologiškai. Žmonės suprato, kad didelė dalis pasekmių yra jų galvose, širdyse, o ne išorėje kažkokiame pasaulio materijos kitime“, – komentuoja E. Laurinaitis.\
Kalbėdamas apie pandemijos metu ypač išplitusias konspiracines teorijas apie neva „elito“ slepiamą tikrąją situaciją, apie vakcinas ir kitus aspektus, psichoterapeutas pabrėžia, kad svarbu tai, ar tarp skirtingų pozicijų atstovų dar įmanoma kalbėtis.
„Įvairovė mąstyme yra sveikas dalykas, tačiau kai kalbama apie diskusiją, yra klausimas, ar įmanoma kalbėtis. Nebūtina susitarti. Bet išvis kalbėtis. Ar viename lygyje vyksta diskusija, ar yra prasilenkiama visiškai ir tai tarsi sukuria du skirtingus pasaulius“, – sako pašnekovas.
Laurinaitis akcentuoja, kad tokių situacijų metu, kai susiduriama su konspiracinėmis teorijomis, privalu stebėti, kiek pateikiama informacija atitinka kitų šaltinių informaciją, taigi, svarbiausia – lyginimo metodas, patikrintų mokslinių straipsnių skaitymas.
„Kas norės tikėti konspiracinėmis teorijomis, vis tiek tikės ir naudos tą logiką, kuri sako, kad „jums tie tiesos nesako, o sakom tiesą mes“. Ir prasideda melagienos. <...>
Reikia ieškoti tokių šaltinių, kokiais aš pasitikiu. Aš pasitikiu mokslu, todėl mano universitetiniai tinklapiai su juose pateikiama informacija, mokslinių straipsnių, kurie perskaityti recenzentų ir įvertinti kaip patikimi, skaitymas, yra šaltinis, kuris duoda pagrindo vertinti, ar melagiena, ar nemelagiena yra tai, ką aš matau ir girdžiu“, – sako E. Laurinaitis.
