Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį sakė kalbą Pergalės dienos parade Raudonojoje aikštėje, kurios metu pažadėjo, kad Rusija „nubaus nacius“ Ukrainoje. Nors Vakarų žvalgybos perspėjo, kad Putinas gali skelbti karą Ukrainai ir pradėti mobilizaciją, taip nenutiko.
Savo kalboje Putinas teisino karą, neva „Rusija bandė rasti kompromisų, bet kitos šalys turėjo kitokių planų“. Taip jis apibūdino Kremliaus ultimatumus NATO įsipareigoti į Aljansą nepriimti Ukrainos ir atitraukti pajėgas iš valstybių, kurios į Aljansą įstojo po 1997-ųjų.
„Jie (Ukraina) bandė užpulti mūsų istorines teritorijas, tokias kaip Krymas, grasino griebtis branduolinio karo, ir Vakarai rėmė šiuos karinius veiksmus“, – nepagrįstus kaltinimus žėrė Putinas.
Anot jo, padėtis Ukrainoje tapo „tiesiogine grėsme Rusijai“, nes ten buvo steigiama nauja karinė infrastruktūra, vyko kariniai instruktoriai, buvo perduodami ginklai“, rengiami planai užimti Donbasą bei Krymą.
„Mes turėjome kažką daryti ir darėme. Tai buvo vienintelis teisingas kelias“, – apie neišprovokuotą Maskvos agresiją sakė Putinas.
Jis sveikino Raudonojoje aikštėje esančius rusų karius, tačiau savo kalboje minėjo tik Donbasą, o kovos veiksmų kitose Ukrainos vietose – ne.
Putinas savo kalboje nepadarė jokių svarbių pranešimų, nors Vakaruose manyta, kad jis galėjo pasinaudoti metinėmis ir paskelbti apie karo Ukrainoje eskalavimą arba visuotinę mobilizaciją Rusijoje.
Vietoje to Putinas siekė sutelkti visuomenės paramą, susiedamas karą Ukrainoje su tuo, ką rusai vadina Didžiuoju Tėvynės karu. Kreipdamasis į Rusijos pajėgas Ukrainoje, jis sakė: „Jūs kovojate už Tėvynę, už jos ateitį, kad niekas nepamirštų Antrojo pasaulinio karo pamokų.“
„Mes nubausime nacius“, – žadėjo Putinas.
Jis sekmadienį Kremliaus išplatintame pranešime su Pergalės diena pasveikino ir Ukrainą. Ukrainos žiniasklaidos duomenimis, oro pajėgų dalyvavimas parade buvo atšauktas dėl tariamai netinkamų oro sąlygų. Transliacijos metu matoma, kad Maskvoje šviečia saulė.
Rusai gegužės 9-ąją įprastai mini kaip pergalės prieš nacistinę Vokietiją dieną. Tuo metu Europoje Antrojo pasaulinio karo pabaiga minima gegužės 8 dieną, pažymint jungtinėmis visų kovojusių valstybių pastangomis nulemtą jo pabaigą ir 1945 metais šią dieną Vokietijos pasirašytą besąlyginį kapituliacijos aktą.
Rusija paprastai rengia pompastiškas Pergalės dienos iškilmes, įskaitant didelį karinį paradą Maskvos centre, o šalies prezidentas Putinas savo kalbose pabrėžia Rusijos vadovaujamą vaidmenį įveikiant fašizmą Europoje. Tačiau šiemet šventinę nuotaiką temdo Maskvos kruvina karinė kampanija Ukrainoje, kurią Putinas pradėjo vasario 24-ąją teigdamas, jog kaimyninė šalis turi būti „denacifikuota“, taip pat pažėręs kitų su Antruoju pasauliniu karu susijusių argumentų.
Kyjivas ir jo sąjungininkai Vakaruose šį įsiveržimą laiko neišprovokuotu ir nepagrįstu. Vakarų šalys paskelbė Rusijai gniuždančių ekonominių sankcijų ir teikia plačią karinę pagalbą Ukrainai.
Nuo Rusijos invazijos Ukrainoje pradžios žuvo tūkstančiai civilių gyventojų, milijonai buvo priversti palikti savo namus. Maskva teigia, kad per šią „operaciją“ žuvo per tūkstantį jos karių. Ukraina savo ruožtu skelbia, kad Rusijos kariuomenės nuostoliai daug didesni.
JK gynybos sekretorius Benas Wallace`as pareiškė, kad Putinas „nuplėšia garbę“ nuo rusų karių, kurie kovojo prieš nacius Antrajame pasauliniame kare. Anot Wallace`o, V. Putinas ir jo artimiausias ratas „yra prieš 70 metų gyvavusio fašizmo ir tironijos atspindys“.
„Iš tiesų prezidentas Putinas nori, kad Rusijos žmonėms bei pasauliui būtų atimtas žadas, jie jaustųsi įbauginti vykstančio militarizmo įpaminklinimo“, – sakė Wallace`as.
