Po kelių dienų jau bus aiškūs pirmojo prezidento rinkimų turo rezultatai. Kaip atrodo rinkimų kampanijos ir kas lems laimėtoją pirmadienį kalbėta laidoje „LRT Forumas“.

Politikos apžvalgininkas Rimvydas Valatka paklaustas, ar gali nutikti kažkas, kas per ateinančią savaitę pakeistų situaciją kandidatų reitingų lentelėje sakė, kad pirmojo trejetuko jau niekas nepakeis. Tačiau, anot jo, net ir nesikeičiant pirmajam trejetui niekas aiškiau netampa, nes į antrąjį turą vis tiek pateks du kandidatai.

„Nepaisant to, kad Arvydas Juozaitis jau antrą mėnesį verkia dėl to trejetuko, tas trejetukas tikrai nepasikeis. Ar verks tas, kuris irgi pradeda verkti kartu su Ramūnu Karbauskiu? Sunku pasakyti“, – kalbėjo R. Valatka, pridurdamas, kad vieno turo šiuose rinkimuose neužteks ir priminė, kad ir neseniai vykusiuose Ukrainos prezidento rinkimuose prireikė antrojo turo.

Viešųjų ryšių ekspertas Mindaugas Lapinskas sakė, kad išėjus į gatvę ar įsijungus televiziją galima matyti, ar kampanija tarp pirmojo trejetuko intensyvėja, ar ji po truputį slopsta. Pasak jo, šiek tiek atrodo, kad kandidatai pradeda žaisti „savo aikštės pusėje“: „Ne visai eina atakuoti aštriau, drąsiau ir laukia kažkokio gal kauliuko paridenimo, kad tik nepadarytų klaidos. Man atrodo, kad šiuo metu, nepaisant paskutinio R. Karbauskio ėjimo labiau kandidatai galvoja, kaip nepadaryti klaidos, negu kaip mesti visas pajėgas atakuoti varžovą.“

Svarbu, kieno rinkėjų ateis daugiau

„Baltijos tyrimų“ vadovė Rasa Ališauskienė pastebėjo, kad žvelgiant į reitingus matyti, jog visų kandidatų skaičiai yra labai panašūs. Be to, ji prognozavo, kad į rinkimus ateis 60-65 proc. balso teisę turinčių rinkėjų.

„Tai kurių kandidatų rinkėjai ateis, o kurių liks namie, pareiškę simpatijas vienam ar kitam kandidatui, bet nepadarę lemiamo žingsnio, čia didžiausias klaustukas. O kol kas prie finišo tiesiosios labai panašūs skaičiai“, – sakė R. Ališauskienė.

Pirmajame trejetuke rikiuojasi Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) kandidatė Ingrida Šimonytė, ekonomistas Gitanas Nausėda ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) kandidatas Saulius Skvernelis. Tiesa, kol pirmieji du kandidatai reitinguose peržengė 20 proc. ribą, S. Skverneliui dar iki šio skaičiaus šiek tiek trūksta. Tačiau R. Ališauskienė teigė, kad ir jo turimi procentai yra paklaidos ribose.

„Jis yra netoli paklaidos ribų, skirtumas tikrai nedidelis. Kitas dalykas, vienas kandidatas pradėjo startą labai anksti, startavo pats pirmas vasarą, tai yra G. Nausėda. I. Šimonytė prisijungė vėliau, o S. Skvernelis pradėjo kampaniją vėliausiai. Jis pradėjo rinkti balsus, ypač nedideliuose miestuose, paskutines dvi-tris savaites. Kiek jis vejasi pirmąjį ir antrąjį, pamatysime pirmadienį, nes dinamika yra“, – kalbėjo „Baltijos tyrimų“ vadovė. Pasak jos, situacija gali kisti kiekvieną dieną.

Šie rinkimai – kitokie

Lietuvos Generolo Jono Žemaičio karo akademijos profesorė Jūratė Novagrockienė sakė, kad aiškaus rinkimų lyderio nėra ir negalima tikėtis, kad jau pirmajame ture paaiškės lyderis. Pasak profesorės, antrasis rinkimų turas taip pat gali pateikti siurprizų.

Kalbėdama apie S. Skvernelį J. Novagrockienė sakė, kad šis kandidatas rinkimuose naudoja ir administracinį resursą: „Ir jam labai puikiai sekasi. Jis kaip premjeras, ko gero, žino žymiai daugiau, net ir kalbant apie debatus. Antras dalykas, jis turi lėšų daugiau negu realiai deklaruoja.“

Profesorei antrino ir R. Valatka, sakydamas, kad S. Skverneliui nekainuoja degalai, automobiliai, patarėjai, komanda ir daugelis kitų dalykų. Pasak apžvalgininko, šie rinkimai gerokai skiriasi nuo  buvusių anksčiau, nes pirmą kartą prezidento posto siekia pareigas einantis ministras pirmininkas.

„Ankstesnius rinkimus galima vadinti politiniais rinkimais, kai iš tiesų kovodavo žmonės, kurie iš principo žinojo, kad eina į prezidentus ir jie kalbėjo daugmaž apie tai, ką turi veikti prezidentas. Šie rinkimai yra socialiniai, socialinės globos rinkimai, kai vienas bičas išeina, pradeda pasakoti, kad pensijos bus 400 eurų, dėsto ir visas dėstymas kažkodėl baigiasi 2020 metais“, – kalbėjo R. Valatka.

Naujienų agentūros BNS vyriausiasis redaktorius Vaidotas Beniušis kalbėjo, kad iš situaciją galinčių keisti faktorių gali būtų prezidentės Dalios Grybauskaitės balsavimas. Ji savo balsą atiduos antradienį ryte. Jeigu ji nuspręstų ką nors pasakyti apie kandidatus, tai galėtų turėti įtakos. D. Grybauskaitė jau anksčiau yra sakiusi, kad neagituos nė už vieną iš kandidatų ir kitaip nedalyvaus rinkimų kampanijoje.

„Ji manau tikrai neparems vieno konkretaus kandidato, bet ji gali pasakyti tokius teiginius, kurie būtų suprantami kaip kritika konkrečiam kandidatui“, – sakė V. Beniušis.

Klasikinė rinkimų strategija

Dar praėjusią savaitę premjeras Saulius Skvernelis pareiškė, kad jei jis nebus išrinktas prezidentu, greičiausiai nebebus ir ministru pirmininku, o Seime formuosis nauja dauguma. Tuo metu R. Karbauskis rėžė dar didesnį ultimatumą. Jis pareiškė, kad jei rinkėjai balsuoja ne už S. Skvernelį, balsuoja už konservatorius, nesvarbu kokį kandidatą pasirinktų, ir teigė, kad pralaimėjimo rinkimuose atveju jie paliks valdančiąją daugumą.

Lapinskas sakė, kad tai – klasikinė rinkimų strategija, kuomet keletą mėnesių bandoma suburti savo šalininkų ratą, bet likus kelioms dienoms iki rinkimų visos jėgos metamos į savo rinkėjų mobilizavimą. Anot jo, ši strategija kol kas matoma tik „valstiečių“ flange.

Tačiau R. Valatka sakė manantis, kad tokios strategijos panaudojimas likus vos kelioms dienoms iki rinkimų gali būti ir žalingas: „Jeigu tu pradedi aiškinti, likus penkioms dienoms iki rinkimų, kad „oi, kokas aš silpnas, koks aš vargšas, Landsbergis valdė prieš šimtą metų ir valdys dar 50 metų valdys“, tai patikėkit, lietuvis nėra durnas. Jis tokio žmogaus klaus „Tai ką tu gali? Ką tu man aiškini, kodėl turiu už tave balsuoti.“

Be to, M. Lapinskas kalbėjo, kad greičiausiai tik du kandidatai žino, ką darys po rinkimų. Pasak viešųjų ryšių eksperto Mindaugas Puidokas ir Naglis Puteikis greičiausiai burs politinius judėjimus, o šie prezidento rinkimai yra preliudija į 2020 metų Seimo rinkimus.

„Nors Vytenis Andriukaitis sako visus teisingus kairiuosius dalykus, tikriausiai pro vieną ausį žmonėms įeina, pro kitą išeina. Man atrodo socialdemokratai praleido galimybę perkrauti kairiąją mintį. O A. Juozaitis teoriškai yra gana derlingame lauke, kur potencialiai yra gana daug bulvių, bet nesu tikras, kad jis turi energijos ir ištvermės visas tas bulves susirinkti. Greičiausiai sės toliau knygų rašyti“, – kalbėjo M. Lapinskas.

Novagrockienė kalbėjo, kad visi kandidatai turi savo tikslą. Anot jos, V. Andriukaitis nori vienaip ar kitaip reklamuoti socialdemokratų partiją, išlaikyti tendenciją, kuri buvo matoma savivaldos rinkimuose. Profesorė sukritikavo N. Puteikį, sakydama, kad jo tam tikri išpuoliai ir negatyvus pozicionavimas sudaro įspūdį, kad visiškai negerbiama prezidento institucija.

„Užmirštama, kad ne šiaip einu į postą, bet kad einu į instituciją, kuria vienintele Lietuvoje pasitiki žmonės. Tokių marginalių kandidatų elgesys yra nepagarbos institucijai rodymas. M. Puidokas tiesiog nori būti matomas, kaip politikas, turi politinių interesų ir dėl to jie labai skirtingai elgiasi“, – kalbėjo profesorė.

Lapinskas kalbėjo, kad šie ir kiti reitinguose nepirmaujantys kandidatai gali užkabinti tam tikras visuomenės grupes ir rinkėjai rinks juos, nes jie išreiškė tam tikras vertybes, nepriklausomai nuo jų savybių.