„Situacija nėra lengvai išsprendžiama, kaip koks aritmetinis uždavinys“, – portalui LRT.lt sakė politologas Lauras Bielinis, paklaustas apie prezidento vaidmenį Seimo valdančiųjų ir opozicijos konflikte. Valdantieji jau kalba, kad ir savo metiniame pranešime Gitanas Nausėda stos į opozicijos pusę, tačiau ekspertų nuomonės skiriasi – vieni sako, kad šalies vadovo pozicija aiški, kiti teigia, kad prezidentas įspraustas tarp dviejų jėgų.
Seime užviręs valdančiųjų ir opozicijos konfliktas į savo sūkurį įtraukė ir prezidentą G. Nausėdą. Jau pirmąją ginčų dieną šalies vadovo patarėjai žiniasklaidai perdavė jo poziciją, kuri pasirodė nepalanki valdantiesiems.
„Šioje sudėtingoje geopolitinėje situacijoje Lietuvai kaip niekada reikalinga vienybė ir gebėjimas įsiklausyti. Deja, buldozerio principai politikoje ir beatodairiškas valdančiosios daugumos siekis „nugalėti“ oponentus bet kokiomis priemonėmis suskaldė Seimą ir atvedė į situaciją, kurios nesame matę jau keletą dešimtmečių“, – teigiama BNS prezidento atstovo Rido Jasiuliono atsiųstame komentare.
Valdančiosios koalicijos atstovai netruko atsakyti į G. Nausėdos žodžius, teigdami, kad šalies vadovo klausa yra selektyvi ir kad metiniame pranešime, kurį Seimui skaitys ketvirtadienį, šalies vadovas stos į opozicijos pusę.
„Apgailestauju, kad prezidentas vis dėlto turi selektyvią klausą ir kviečia įsiklausyti tik į opozicijos argumentus. Užuot laikęsis priešrinkiminių nuostatų vienyti ir rasti bendrą kalbą su visomis politinėmis jėgomis, šalies vadovas, nuolat nepagrįstai kritikuodamas daugumą, yra pasirinkęs būti opozicijos lyderiu“, – komentavo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Portalo LRT.lt kalbintų ekspertų nuomonės išsiskyrė. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologas L. Bielinis teigė, kad prezidentas yra įspraustas tarp dviejų jėgų ir rasti aukso vidurį jam yra sudėtinga, o štai Klaipėdos universiteto (KU) politologė Gabrielė Burbulytė kalbėjo, kad G. Nausėda turi poziciją, tačiau neaišku, ar jis tikrai palaiko opoziciją, ar tiesiog yra nusiteikęs prieš valdančiuosius.
Ar tikrai palaiko opoziciją – klausimas
Dėl to, kad G. Nausėda užėmė tam tikrą poziciją, anot KU politologės G. Burbulytės, abejonių nekyla. Tačiau, jos teigimu, tai, kad šalies vadovas sukritikavo valdančiuosius, dar nereiškia, kad jis yra opozicijos rėmėjas.
„Prezidento mintis yra ganėtinai aiški, bet joje, kiek mes girdėjome praėjusią savaitę, nebuvo tiesioginio palaikymo ar pasakymo, kad boikotas yra sveikintinas dalykas. Ne, buvo daugiau kritikos strėlių valdantiesiems, kad jie privedė iki boikoto, jų elgsena atvedė iki to.
Tai čia matome du tokius labai ryškius dalykus – pirma, taip, prezidentas užima aiškią poziciją, o antra, ar tikrai jis palaiko opoziciją, yra klausimas“, – komentavo G. Burbulytė.
Politologė kalbėjo, kad jau kurį laiką jaučiama nuolatinė trintis tarp valdančiųjų ir prezidentūros. Pasak jos, negalima teigti, kad matomas koks nors priešiškumas, tačiau trintis neprisideda prie ramybės šalyje.
„Kai yra trintis tarp valdžios institucijų, natūralu, kad kyla atitinkama įtampa ir visuomenėje. Žmonės, rinkėjai neišvengiamai bando stoti į vieną ar kitą pusę. Na ir tada atitinkamai kyla trintis ir visuomenėje – nesutarimams ir susiskaldymams visuomenėje įtaką daro tai, kaip elgiasi šalies viršūnės“, – aiškino politologė.
Tiesa, dar neseniai atrodė, kad bent vienu – karo Ukrainoje klausimu – visos valdžios šakos ir skirtingos politinės jėgos sugebėjo pasiekti vienybę. Tačiau, kaip teigė G. Burbulytė, neaišku, ar galima teigti, kad pirmaisiais karo mėnesiais iš tikro buvo rastas visiškas sutarimas.
„Tiesiog matėme, kad sutapo pozicijos lemiamais šaliai momentais, nes karo pradžia kėlė nerimo ir Lietuvai, tas nerimas nėra išsisklaidęs ir šiandien. Šaunu, kad sutapo pozicijos visų valdžios institucijų, turiu omeny ne tik prezidentą ir premjerę, bet ir parlamentą – ir poziciją, ir opoziciją, kurie parodė, kad kritiniu momentu, kada šaliai kyla išorinė grėsmė, jie geba surasti bendrų taškų“, – komentavo KU politologė.
Siunčia signalą prezidentui
Vis dėlto VDU politologas L. Bielinis sako, kad nors valdantieji pasidalijo spėlionėmis, jog G. Nausėda metiniame pranešime stos į opozicijos pusę, tai tėra prielaidos, nes kol kas nėra aišku, koks bus prezidento metinės kalbos turinys.
„Manau, kad iš tikrųjų šitaip kalbėdami valdantieji nori savotiškai suformuoti poziciją prezidentui, kad jis atsižvelgtų į juos, palaikytų juos arba vienaip ar kitaip bendradarbiautų. Iš tikrųjų, jie signalizuoja prezidentui, siūlo bendradarbiauti, bet reikalavimas grynai kategoriškas.
Tai nėra greitų derybų sąlyga, tai yra tiesiog kategoriškas noras, kad prezidentas vienaip ar kitaip būtų kartu su jais, bendradarbiautų su valdančiaisiais“, – dėstė L. Bielinis.
Jo manymu, prezidentas yra įspraustas tarp dviejų politinio konflikto pusių, bet pasirinkti, ką palaikyti, nėra šalies vadovo funkcija. Anot politologo, prezidentas kol kas neparėmė nė vienos iš konfliktuojančių jėgų, o tai rodo, jog prezidentas žino savo vietą, o deklaravęs savo poziciją gali ją ir motyvuoti.
„Seime bet kokia jėga – opozicija ar valdantieji – nori iš prezidento vieno, tai kad jis būtų jų prezidentas, palaikytų jų poziciją ir gintų juos nuo oponentų. Bet prezidento funkcijos visai ne tos. Prezidentas išvis nėra tam skirtas, kad jis tvarkytų Seimo valdančiųjų ir opozicijos tarpusavio santykius. Iš tikrųjų, prezidento paskirtis visai kita“, – aiškino VDU politologas.
Renkasi balus ar juos praranda?
Seimo koridoriuose jau ne kartą nuskambėjo mintis, kad kilęs konfliktas tarp valdančiųjų ir opozicijos palankiai atsilieps G. Nausėdos reitingams. Kad prezidento palaikymas augs, neabejoja ir G. Burbulytė – jos teigimu, prezidento žodžiai apie buldozerį ir beatodairiškus veiksmus nėra solidi politinė retorika, bet rėmėjų turėtų pritraukti.
„Visi, kas dalyvauja politikoje ir yra patyrę asmenys, puikiai žino, kad tas pats vadinamasis buldozerio principas, kiek jis mums patiktų ar nepatiktų, kiek jis iš tikro taikomas ar netaikomas, yra natūrali politinė praktika. Ji mums gali nepatikti, bet tai yra natūralu ir kritikuoti daugumą, kas tai bebūtų, ar dabartinė, ar bet kuri kita dauguma, kad jie elgiasi kaip dauguma, na, manau, kad tai yra truputį bandymas kalbėti liaudiška kalba.
Tai neatspindi tos tikrosios situacijos, kuri susiklostė parlamente. Ir tikrai prezidentas čia, manau, visuomenėje susikaups papildomų balų ir šitie balai gali labai prisidėti prie sėkmės būsimoje rinkiminėje kampanijoje ir gal nelabai greitai, bet šie balai atkeliaus kitų potencialių kandidatų sąskaita taip pat ir iš opozicijos“, – vertino KU politologė G. Burbulytė.
O štai L. Bielinis mano kitaip. Pasak jo, jei vienoje pusėje G. Nausėdos palaikymas ir auga, tikėtina, kad kitoje – mažėja. Jis kalbėjo, kad šalies vadovui sudėtinga surasti tą aukso vidurį tarp įvairių jėgų, veikiančių Seime.
„Tų pozicijų sankirtoje prezidentas, nori ar nenori, yra savotiškai įstatytas į tą sankirtą, kai ir vieni, ir kiti bando jį pritraukti. Bet spręsti šią problemą jam yra labai sunku. Ji nėra taip lengvai išsprendžiama, kaip koks aritmetinis uždavinys.
Tai aukštoji matematika, reikalauja ir laiko, ir suvokimo, ir galų gale asmeninių pozicijų, kurias išreiškia ir kurių neišreiškia“, – komentuoja VDU politologas L. Bielinis.
