Įvažiavus į šį pietų Anglijos miestą pačioje Lamanšo sąsiaurio pakrantėje, akys iš karto užkliūna už užrašo: „Portsmouth, the great waterfront city“. Pagrinde įsikūręs saloje Portsea Island, miestas nuo likusios Anglijos teritorijos yra atskirtas siauručio upelio Portsbridge Creek, kurį kerta daugybė tiltų ir kelių, tad suprasti, kad esi saloje, galima tik užlipus į 170 metrų aukščio apžvalgos bokštą Emirates Spinnaker Tower, kuris dėl savo ypatingos architektūros dar yra vadinamas „Solento bure“. (Solent – kanalas, skiriantis Wight salą nuo likusios teritorijos). Apžvalgos aikštelė yra 100 metrų aukštyje, o pirmame bokšto aukšte yra įsikūrusi stiklinė kavinė Waterfront Café, iš kurios atsiveria vaizdas į uostą. Iš aukšto bokšto matyti miesto centras ir apylinkės, istorinis uostas, Tiudorų laikų pakrantės pylimai ir nauji statiniai, tarp kurių yra ir virš visų kitų pastatų iškilęs lūpų dažų formos daugiaaukštis.
Nepaisydama uragano Doris atnešto stipraus vėjo, vieną vasario dieną aš patraukiau į vietinio gido Andrew Starr vedamą ekskursiją, kurios metu jis man detaliai papasakojo apie miesto, kurio pavadinime (kaip ir visų jo apylinkių) yra žodis „uostas“, praeitį.
Mes ėjome išilgai Old Portsmouth pakrantės, į kurią su didžiuliu triukšmu trankėsi bangos. Čia stūkso viena iš seniausių tvirtovių Square Tower, pastatyta 1494 m. Nišoje ant bokšto sienos yra paauksuotas karaliaus Čarlzo I biustas. Apkaltintas absoliutizmu, karu prieš parlamentą ir Anglijos gyventojų interesų išdavyste, Oliverio Kromvelio iniciatyva Čarlzas I buvo nuteistas, o 1649 metų sausį - ir nukirsdintas. Bausmės vykdymo dieną karalius pareikalavo dar vienų marškinių: jis nerimavo, kad gali pradėti drebėti iš šalčio, taip suteikdamas prielaidą miniai manyti, kad jis dreba iš baimės. Pasak vietinės legendos, kas kartą, kai biustas buvo iš nišos išimamas valymui, istorijoje įvykdavo siaubingi dalykai. Vien praėjusiame amžiuje biustas buvo valomas du kartus: 1939-aisiais, Antrojo pasaulinio karo išvakarėse, ir 1982-aisiais, karo dėl Folklando salų išvakarėse. Nuo to laiko niša buvo uždaryta metaliniu tinklu, kad į ją nepatektų paukščiai, o karalius buvo pagaliau paliktas ramybėje.
Netoli nuo bokšto stovi XII-XVII amžiaus anglikonų bažnyčia Portsmouth Cathedral, kurioje tuokėsi Čarlzo I sūnus Čarlzas II.
XVII amžiaus 6 dešimtmetyje, kai Kromvelis, kaip įprasta visiems revoliucionieriams, pats pavirto diktatoriumi, Čarlzas II buvo tremtyje, o po Kromvelio mirties atsisėdo į sostą. Liaudis su džiaugsmu priėmė „linksmąjį karalių“, kuriam buvo nesvetimi žemiškieji malonumai (vien jo paties pripažintų nesantuokinių vaikų pas jį buvo 12). Čarlzas I vedė portugalų aristokratų šeimos atstovę Kateriną Braganzą. Būdama „sena nuotaka“ (net 23-ejų metų), o be to, katalikė, prastai kalbanti angliškai ir bevaikė (patyrė tris persileidimus), vargšė Katerina populiarumu Anglijoje nesidžiaugė. Nepaisant nuolatinės vyro neištikimybės, ji buvo ištikima žmona ir drąsi mados pasaulio pirmūnė. Grakščių kojų savininkė net bandė įvesti mada nešioti trumpus sijonus, visiškai atidengiančius pėdas! Būtent Katerinai Anglija yra skolinga už popietinės arbatos tradiciją – tai ji pripratino karalių ir dvariškius gerti arbatą.
Į pietus nuo bokšto driekiasi švarutėlė ir pasivaikščiojimams labai tinkama akmeninė krantinė, puošta paminklais anglų švyturiams. Praėjusio amžiaus pradžioje čia buvo populiarus ir londoniečių pamėgtas pajūrio kurortas. Atsiradus dideliems keltams ir atpigus kelionėms į Ispaniją, kurortas ištuštėjo, tačiau ant Viktorijos epochos pakrančių išliko pramoginės įstaigos, barai ir restoranai.
Ant pakrantės kyšulio stovi gynybinė pilis Southsea Castle, pastatyta 1539 metais už pinigus, sutaupytus uždarius katalikų vienuolynus ir laukiant agresijos iš Prancūzijos pusės, kurios karalius Henrikas VIII ne tik žmonoms galvas kapojo, bet ir intensyviai stiprino šalies karinę galią. 1545 metais, susirėmimo su prancūzais metu, karalius būtent iš šios vietos stebėjo, kaip nuskandinamas jo mylimiausias laivas Mary Rose, kuris nugarmėjo į dugną, su savimi nusinešdamas 500 žmonių gyvybes.
Nuskendusio laivo liekanos rastos 1971 metais. Dešinysis bortas buvo visiškai sunaikintas laiko, tačiau kairysis pakankamai gerai išsilaikė, kaip ir patrankos, navigacijos įranga, metaliniai indai, instrumentai, pinigai bei daugelio jūreivių (ir vieno šuns) skeletai ir drabužiai. Aplink laivo liekanas pastatytas muziejus, kuriame šiandien galima pamatyti vienintelį Europoje XVI amžiaus laivą.
Istoriniuose dokuose Portsmouth Historic Dockyard taip pat yra senovinis karinis laivas Jos Didenybė Victory, kuriame 1805 metais mūšyje prie Trafalgaro kyšulio kovojo ir žuvo admirolas Nelsonas.
Sename mieste nedidelėje įlankoje galima aplankyti taip vadinamą prieskonių salą Spice Island, kur anksčiau stovėjo tavernos ir viešnamiai bei prekyba užsiiminėjo kontrabandininkai. Manoma, kad mieste buvo apie 400 tavernų, tačiau reikia nepamiršti, kad tavernos tuo metu buvo mažytės – jose tilpdavo vos 15-20 žmonių, o uostas dirbo pilnu pajėgumu, tad į krantą išlipti ir pasilinksminti norinčių jūreivių niekada netrūko.
Kaip ir kiekviename pajūrio mieste, Portsmute irgi yra jūrų muziejus Bluereef Aquarium, apgyvendintas Anglijos pakrančių žuvimis, krabais ir moliuskais, o taip pat svečiais iš šiltų tropinių jūrų ir amfibijomis. Iš kitų vietinių rūšių čia taip pat yra europinis katryklis.
Pakrantėje taip pat yra įsikūręs didelis šiuolaikiškas prekybos centras Gunwharf Quays su puikiu parduotuvių ir restoranų asortimentu. Įvairios firmos, nuo Adidas iki Wonderbra, čia parduoda savo prekes su ženklia nuolaida, o mažytės kavinukės ir kepyklėlės užtikrina pirkėjams malonią atokvėpio valandėlę.
Tekstas ir nuotraukos Emos Krasov
