Donaldas Trumpas šį pavasarį vos per vieną naktį pasirodė ant sienos Lietuvos sostinėje – šalia populiarios užkandinės „Keulė Rūkė“ nutapytame didžiuliame gatvės piešinyje, besibučiuojantis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
Piešinys turėjo būti suprastas kaip satyra, nuoroda į netikėtą tarpusavio „meilę“ tarp dviejų demagogų skirtingose pasaulio pusėse, bei kaip prisiminimas apie ilgą sovietinės istorijos šešėlį, vis dar temdantį šviesą Baltijos šalyse.
Dabar, kai Trumpas jau išrinktas JAV prezidentu, o dėl Amerikos įsipareigojimų Baltijos valstybių apsaugai pirmą kartą per kelis dešimtmečius buvo pradėta abejoti, piešinys išreiškia ir kai ką daugiau.
„Iš pradžių tai tebuvo juokelis apie du tironus, - sako jo autorius, 35-erių menininkas Mindaugas Bonanu. – Tiesiog norėjome parodyti, kaip du niekšeliai vienas kitą bučiuoja kažkur ties pasieniu tarp Rytų ir Vakarų. Dabar tai yra simbolis to, kad ir patys juodžiausi košmarai gali išsipildyti.“
Po Trumpo pergalės – pasaulinis nerimas
Trumpo pergalė su nerimu buvo sutikta visame pasaulyje, ne tik Lietuvoje. Jo gluminantys politiniai pažadai ir didžiavimasis savo paties nenuspėjamumu privertė suklusti pačias įvairiausias šalis, nuo Pietų Korėjos iki Sirijos.
Tačiau Baltijos šalyse ta baimė jaučiama itin smarkiai. Metų metus Lietuvoje buvusių okupantų baimę mažino tvirtas įsitikinimas, kad, reikalui esant, Amerika stos mūsų ginti. Vilniaus rotušės sienoje yra išgraviruoti žodžiai iš garsiosios 2002 m. pasakytos George‘o W. Busho kalbos, kuri Vašingtone tikriausiai jau seniai pamiršta, bet Lietuvoje yra tapusi nacionaline legenda: „Kiekvienas, kuris pasirinks Lietuvą savo priešu, taip pat pasirinks savo priešu Jungtines Amerikos Valstijas.“ Šie tvirti žodžiai buvo išsakyti dar prieš tai, kai Lietuva ir kitos Baltijos valstybės buvo priimtos į NATO.
Dabar, praėjus 15-ai metų, lietuviai turbūt pirmą kartą pagrįstai nerimauja, ar tas pažadas bus išpildytas. Trumpas demonstruoja atvirą susižavėjimą Putinu, kuris yra laikomas pavojingu ir plėšrūnišku autokratu. Lietuviai jau stebėjo, kaip Rusijos lyderis kursto karus Gruzijoje ir Ukrainoje, kaip aneksuoja Krymą, ir tiki, kad Lietuva gali tapti kitu jo taikiniu, jei tik Putinas gaus įrodymų, kad jos apsauga silpsta.
„Ką noriu pasakyti, yra tai, kad viskas, ką mes pasiekėme per pastaruosius 25-erius metus, dabar yra pastatyta ant kortos, - sako Gynybos ministerijos politikos direktorius Vaidotas Urbelis, dėstydamas augančią Rusijos agresijos grėsmę Lietuvai.
Nedaug kas mūsų mažytėje, vos tris milijonus gyventojų turinčioje valstybėje, tiki, kad savo milžiniškai kaimynei būtų įmanoma pasipriešinti vieniems, be sąjungininkų. Todėl, kai savo kampanijos metu Trumpas atsisakė patvirtinti Amerikos įsipareigojimus sąjungininkėms, tai dar labiau sustiprino didžiausias lietuvių baimes.
Trumpas taip pat pareikalavo, kad Aljanso šalys Europoje padidintų savo išlaidas gynybai, jeigu nori ir toliau mėgautis jo teikiama apsauga. Lietuvai, kuri neseniai atnaujino privalomą šaukimą į kariuomenę bei NATO išlaidų gynybai tikslą pasieks su kitų metų biudžetu, tai nėra problema.
„Kai kurie jo komentarai, mano nuomone, buvo gana taiklūs – kritika tiems europiečiams, kurie moka nepakankamai už savo pačių saugumą, kurie neskiria tam pakankamai resursų“, - sakė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
Pažadėjo ginti
Kur kas didesnį sujudimą sukėlė Trumpo komentarai, išsakyti „The New York Times“ liepos mėnesį, kai kandidatas suabejojo NATO įsipareigojimais bendrai gynybai, dėl kurios Aljansas ir buvo suformuotas, bei ką įrodo jo įstatų penktasis skirsnis. Paklaustas, ar NATO narės, „įskaitant naujas nares iš Baltijos regiono“, gali pasikliauti JAV, jeigu jas užpuls Rusija, jis atsakė: „Ar jos įgyvendino savo įsipareigojimus mums? Jeigu jos įgyvendino savo įsipareigojimus mums, tuomet atsakymas yra „taip“.“
Niekas Lietuvoje nenori pastatyti svarbiausių šalies santykių į pavojų dar prieš Trumpui įžengiant į Baltuosius rūmus. Visam politiniam spektrui priklausantys šalies politikai tikina, kad jo komentarai buvo tiesiog „kampanijos šnekos“, tuo pačiu siekdami patvirtinimo iš Trumpo sąjungininkų respublikonų tarpe. Kongresmenas Peteris Kingas rinkimų naktį Baltijos šalims pažadėjo, kad JAV gerbs savo įsipareigojimus NATO: „Amerika bus ten. Donaldas Trumpas bus ten.“
Vis dėlto, jeigu Trumpas nuspręs nutolti nuo bendros gynybos principo – kuris iki šiol buvo pritaikytas tik kartą, po Rugsėjo 11-osios atakų, - kai kurie lietuviai mano, kad Aljansas žlugs, o vienas pagrindinių Putino tikslų bus pasiektas.
„Jeigu penktasis skirsnis bus pakeistas, bus blogai ne tik Lietuvai, bet ir Europai bei visai Šiaurės Atlanto bendruomenei, - teigia L. Linkevičius. – Jeigu mes susitarsime, kad NATO vis dar yra svarbi ir įtakinga, tuomet penktasis skirsnis liks galioti.“
Ko siekia Rusija?
Tačiau net ir tie, kurie yra linkę patikėti, kad Trumpas tiesiog kalbėjo bet ką, ką norėjo girdėti rinkėjai, negali nekreipti dėmesio į jo artimo sąjungininko Newto Gingricho komentarus, šiam pareiškus, kad Estija – vienintelė Baltijos valstybė, jau kelis metus iš eilės pasiekianti NATO karinių išlaidų tikslus – praktiškai yra Rusijos dalis ir neverta ginti. „Nežinau, ar rizikuočiau branduoliniu karu dėl kažkokios vietos, kuri yra Sankt Peterburgo priemiestis“, - sakė jis CBS.
Daugumai ekspertų tai skamba tarsi eilutė tiesiai iš Putino propagandos vadovėlio. Rusijos prezidentas nieko kito nelaukia labiau nei NATO subyrėjimo, ir laiko Aljansą priešiškai nusiteikusia jėga, plečiančia savo įtaką tiesiai prie jo durų slenksčio, o dauguma Baltijos šalių gyventojų žino, kad jis nepakenčia jų nepriklausomybės.
Pasak V. Urbelio, į pastarojo meto Rusijos pratybas buvo įtrauktos ir simuliuojamos operacijos NATO teritorijoje.
„Pagrindinis klausimas yra tas, ko siekia rusai? Ar jie tikrai ruošiasi didžiuliam karui dėl Baltijos šalių? Ko jie nori? Paimti dalį NATO teritorijos ir ją sunaikinti?“ – sako jis.
Nepagrįsta paranoja?
Kai kurie kritikai kaltina lietuvius nepagrįsta paranoja dėl Rusijos. „Jūs sergate amputuotos galūnės sindromu – Sovietų Sąjungos nebėra, bet jūs vis dar jaučiate skausmą“, - prieš keletą metų pašaipiai pasakė vienas Europos politikas savo kolegai iš Lietuvos. Tačiau tuomet ir Rusija dar nebuvo užpuolusi Ukrainos, ir Vakarų santykiai su Rytų supervalstybe buvo kur kas šiltesni.
Lietuva į situaciją žiūri realistiškai, nes iš savo pačios skaudžios patirties pasimokė daugiau niekuomet nebemokėti už naivumą krauju. Sovietų okupaciją lietuviams pamiršti sunku, o istorija suteikia dar daugiau paskatų su nepasitikėjimu žiūrėti į milžinę kaimynę. Kažkada buvusi didžiausia Europos valstybė, Lietuvos Didžioji kunigaikštystė XVIII a. pateko į Maskvos kontrolę, o Rusija bandė sunaikinti lietuvišką tapatybę, uždrausdama knygas lietuvių kalba ir persekiodama katalikus.
Ir šis susirūpinimas yra daugiau nei vien tik teorinis. Lietuva dalijasi siena su Kaliningrado sritimi, kurioje Rusija stiprina pajėgas ir didina karinius pajėgumus. Visa ta ginkluotė bei artimi Rusijos ryšiai su kita Lietuvos kaimyne Baltarusija reiškia, kad Baltijos šalys gali būti greitai atkirstos nuo likusios Europos, jeigu trumpas Lietuvos pasienis su Lenkija būtų užimtas.
„Kaliningradą galima vadinti nenuskandinamu lėktuvnešiu, kuris gali užkirsti kelią NATO pajėgoms patekti į Baltijos šalis“, - sako V. Urbelis.
Tai gali reikšti, kad Baltijos šalių gynyba NATO gali pasirodyti pernelyg brangi, tiek pajėgų, tiek ginklų atžvilgiu, ir daugybė lietuvių galbūt pagrįstai baiminasi, jog bus palikti likimo valiai. Būtent todėl taip svarbu sulaukti geležinio patvirtinimo, kad bendros gynybos principas nebus palaužtas.
Kitos šalys grėsmę supranta
Laimei, propagandos karai ir reali Rusijos agresija padėjo palenkti daugelį kitų šalių į Lietuvos pusę.
„Mes juokaujame, kad Rusija padėjo mums nudirbti šį darbą, - sako Tomas Čeponis iš Gynybos ministerijos informacinės karybos departamento. – Krymas ir Gruzija daugeliui atvėrė akis.“
Šiuo metu Lenkijoje, Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje tarnauja iki 4 000 NATO karių, ir Aljansas vis dažniau rengia karines pratybas regione. Tačiau kai kurie lietuviai teigia, kad metų metus ignoruodami Rusijos grėsmę pavertėme savo šalį pažeidžiama.
„Pastarieji aštuoneri metai pakeitė strateginę situaciją Europoje, ir Putinas atvėrė tam kelią, - sako buvusi gynybos ministrė Rasa Juknevičienė. – Dabar mes gyvename labai pavojingais laikais.“
Buvusiuose teismo rūmuose, kuriuos KGB ir Gestapas buvo pavertę kalėjimu, kankinimų vieta ir egzekucijų centru, dabar tarsi užkonservuotas niūrus Sovietų Sąjungos palikimas, kaip memorialas ir įspėjimas. Trumpo išrinkimas prezidentu dar labiau jį sustiprina.
„Aš truputį bijau, - prisipažįsta Darius, 23-ejų istorijos studentas, dirbantis buvusiame KGB kalėjime gidu. – Istorija yra baisi; tikiuosi, jog ji daugiau niekada nebepasikartos.“
