Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkui Algirdui Butkevičiui,
Džiaugiuosi Jūsų socialdemokratų partijos sprendimu neskelbti referendumo dėl dvigubos pilietybės įteisinimo, nes dabartinėmis sąlygomis pasiekti reikiamų referendumo rezultatų yra tikrai neįmanoma. Labai vertinu Jūsų supratimą ir įsiklausymą.
Valstybė kiekvienais metais netenka apie 800 savo piliečių (Migracijos departamento 2015 m. duomenys), o esame maža valstybė ir viena nedaloma tauta, nesvarbu, kur begyventume ir kokią pilietybę turėtume. Labai svarbu šiais laikais burti ir telkti lietuvius Lietuvai.
PLB pritaria diskusijoms šia tema, siūlome sudaryti darbo grupę, kuri ištirtų LR Pilietybės įstatymo 7 straipsnio papildymo galimybę ir parengtų pilietybės įstatymo papildymo projektą.
Pabrėžiame, kad Lietuvos Respublikos pilietybė turėtų būti išsaugoma, įgijus kitos šalies pilietybę, asmenims (taip pat jų palikuonims - vaikams, vaikaičiams ir provaikaičiams), kurių tėvai, seneliai ar jie patys buvo Lietuvos piliečiai iki TSRS okupacijos pradžios - 1940 m. birželio 15 d. ir išvyko iš nepriklausomos Lietuvos po 1990 m. kovo 11 d. tikėdamiesi neprarasti Lietuvos pilietybės.
Šis mūsų siūlomas atskiro atvejis apibrėžimas apribotų besikreipiančių dėl dvigubos pilietybės asmenų skaičių ir numatytų vidinius saugiklius bei stabdžius.
Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos I skirsnio 12 straipsnį „Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato įstatymas“.
Siūlome papildyti LR Pilietybės įstatymo 7 straipsnį, prie jau esančių 9 išimčių (nuo š.m. liepos 1 d. prisideda dar viena išimtis, kuri numato galimybę už nuopelnus Lietuvai išlaikyti pilietybę) pridedant dar vieną grupę, kurios formuluotė pateikta viršuje.
LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIETYBĖS ĮSTATYMAS (Padėtis: 26.04.2016),
II SKYRIUS
7 straipsnis. Atvejai, kai Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis
Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, jeigu jis atitinka bent vieną iš šių sąlygų:
1.Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę įgijo gimdamas;
2.yra asmuo, ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d. ir įgijęs kitos valstybės pilietybę.
3.yra asmuo, pasitraukęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. ir įgijęs kitos valstybės pilietybę.
4.yra 2 ar 3 punkte nurodyto asmens palikuonis.
5.sudarydamas santuoką su kitos valstybės piliečiu dėl to savaime (ipso facto) įgijo tos valstybės pilietybę;
6.yra asmuo, kuriam nesukako 21 metai, jeigu jis yra įvaikintas Lietuvos Respublikos piliečių (piliečio) iki tol, kol jam sukako 18 metų, ir dėl to įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybę pagal Pilietybės įstatymo 17 straipsnio 1 dalį;
7.yra asmuo, kuriam nesukako 21 metai, jeigu jį, Lietuvos Respublikos pilietį, iki kol jam sukako 18 metų, įvaikino kitos valstybės piliečiai (pilietis) ir dėl to jis įgijo kitos valstybės pilietybę;
8.Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo išimties tvarka, būdamas kitos valstybės pilietis;
9.Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo turėdamas pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje.
Tai traktuojame kaip jau turėtos Lietuvos pilietybės išsaugojimą. Kaip matome, Pilietybės įstatyme jau yra daromos išimtys, tik lietuviai išvykę po 1990 metų negali išlaikyti pilietybės. LR Konstitucinio teismo išaiškinimai nebeatitinka šių laikų situacijos, nes dabar yra kitos aplinkybės, o ir pats išaiškinimas kelia abejonių.
Valstybė kiekvienais metais netenka apie 800 savo piliečių (Migracijos departamento 2015 m. duomenys), o esame maža valstybė ir viena nedaloma tauta, nesvarbu, kur begyventume ir kokią pilietybę turėtume. Labai svarbu šiais laikais burti ir telkti lietuvius Lietuvai.
PLB valdyba ir aš asmeniškai esame atviri diskusijoms, bendradarbiavimui ir mielai ieškosime bendrų ir visiems prieinamų sprendimų. Linkiu visokeriopos sėkmės ir iki malonių pasimatymų Vilniuje.
Pagarbiai,
Dalia Henke, Pasaulio Lietuvių Bendruomenės pirmininkė
