Prieš metus 46-asis JAV prezidentas Joe Bidenas pradėjo eiti savo pareigas surinkęs daugiausia istorijoje amerikiečių balsų. Jis skelbė ne savo asmeninę, o demokratijos pergalę po sausio 6-ąją vykusio Kapitolijaus šturmo ir žadėjo „Amerikos sugrįžimą“.

Tačiau praėjus metams Bideno reitingai smuko, jam nepavyko įtikinti Kongreso paremti jo palikimu turėjusių tapti svarbių įstatymų projektų, o pasaulį ir amerikiečius supurtė kontroversiškas JAV ir sąjungininkų karių išvedimas iš Afganistano.

Rudenį JAV vyks vidurio kadencijos rinkimai, po jų Demokratų partija gali prarasti Atstovų Rūmų ir Senato kontrolę, todėl didieji Bideno darbai taip ir gali pasibaigti. O štai respublikonų stovykloje vis dar ryški Donaldo Trumpo asmenybė ir intriga, ar jis vėl dalyvaus rinkimuose 2024-aisiais. Pralaimėjimas šiemet Bidenui galėtų atnešti pergalę prieš konkurentus siekiant antrosios kadencijos, teigia Hamline`o universiteto profesorius Davidas Schulzas.

– Bideno laimėjimais turėję tapti įstatymų paketai dėl ekonomikos balsavimo teisių užtikrinimo JAV Kongrese nebuvo priimti. Ar dar įmanoma tikėtis didelio masto įstatymų paketų, kuriuos Bidenas galėtų laikyti savo proveržiu ir palikimu?

– Bidenas iš tiesų pasiekė 2 pergales savo kadencijos pradžioje. Iš pradžių buvo patvirtintas kelių trilijonų dolerių COVID-19 atsigavimo paketas, taip pat abi partijos parėmė jo projektus dėl infrastruktūros. Tad jis pradėjo gana gerai, bet jam aiškiai nepadeda dvi ar trys didelės problemos. Viena, žinoma, yra politinė JAV poliarizacija. Antra – tebesitęsiančios problemos, kurias atneša naujos pandemijos bangos. Trečia – tarptautiniai įvykiai, jie iš tiesų apsunkino jo prezidentavimą.

Vidaus politikoje yra 2 dideli įstatymų paketai, kuriuos jis norėjo priimti, bet jie neteko paramos. Pirmasis buvo „Build back better“, masyvus, 3,5 mlrd. JAV dolerių, nors sumažintas iki 1,5 mlrd., bet nepriimtas įstatymas, kuris būtų pakeitęs ekonomikos prioritetus. Bidenui nepavyko suburti pakankamos paramos savo paties partijoje. Ir neseniai jam nepavyko pelnyti savo paties partijos paramos Senate siekiant pakeisti įstatymus dėl balsavimo rinkimuose. Tai jam gana dramatiški pralaimėjimai.

To rezultatas – dėl šių pralaimėjimų ir pandemijos problemų jo reitingai žengiant į antruosius kadencijos metus yra itin žemi. Ar jam įmanoma pakeisti kursą? Taip, bet tam reikės gerokai daugiau įstatymų, jie turės būti smulkesni, siauresni. Bet šiuo metu jo didžioji darbotvarkė, veikiausiai, baigėsi.

– Kas dėl to kaltas, ar jis asmeniškai, kad nesugeba pelnyti partijos narių palaikymo, ar respublikonai, kurie užgrobia visą naratyvą tais klausimais, ar visa Demokratų partija?

– Priežastys yra kelios. Respublikonų partijai labai gerai sekasi būti vieningai ir užgrobti naratyvą. Tam formuodama diskusijas padeda ir „Fox News“. Bet, kita vertus, Bidenas dalyvavo rinkimuose kaip nuosaikus centristas. Ir jo darbotvarkė, kurią bando įgyvendinti, JAV standartais, yra gana progresyvi. Todėl jai trūksta paramos.

Taip pat manau, kad pats Bidenas tinkamai nepanaudojo visų prezidento galių, kad stumtų savo darbotvarkę ir bandytų pelnyti savo paties partijos narių paramą. Tad Bideno prezidentavimą ir darbotvarkę stabdo įvairių faktorių kombinacija.

– Ar jis nepakankamai griežtas savo partijos nariams, ar turėtų labiau naudoti savo vykdomąsias prezidento galias teisės aktams priimti?

– Turiu omeny įtikinimą, derybas partijos viduje. Bidenas veikiausiai nuėjo toliausiai, kiek galima pagal įstatymus ar Konstituciją, vykdomųjų veiksmų plotmėje. Dabar svarbiau dėl jo įstatymų priėmimo įtikinti senatorius Sinemą ir Manchiną, kurie tapo pagrindiniais kliuviniais JAV Senate. Ko jam nepavyko padaryti, tai rasti būdų įtikinti juos ar, net pasakysiu aštriai, aiškiai jiems pasakyti, kad jam reikia jų balsų savo darbotvarkei.

Jis iki galo nekontroliuoja savo partijos. Demokratų partija yra žymiai labiau fragmentuota nei respublikonų.

– Šiemet vyks vidurio kadencijos rinkimai, įprastai prezidento partija praranda mandatų. Jei taip nutiks ir šiemet, kaip tai pakeis tiek Bideno darbotvarkę, tiek ir jėgų pusiausvyrą, jei demokratai praras daugumą tiek Atstovų Rūmuose, tiek Senate?

– Pirmiausia – prezidentui bus labai sunku ką nors išjudinti, nes prezidentai daugiausia galios turi būtent pirmaisiais savo valdymo metais. Prasidėjus rinkimų periodui, jam bus sunku sulaukti bet kokio bendradarbiavimo.

Galima tikėtis, kad jis veikiausiai praras Atstovų Rūmų kontrolę, gali prarasti ir Senato. Tai reiškia, kad jis nebekontroliuos savo įstatymų darbotvarkės. Tad mes grįšime į periodą, kuriame JAV buvo pastaruosius 20 metų: politinė poliarizacija ir partijų perskyros yra tokios didelės, kad prezidentai negali nuveikti daug įstatymų srityje, todėl turi imtis vykdomųjų įsakymų ir vykdyti mažus pokyčius. Manau, nutiks taip.

Bet pasiūlysiu ir neįprastą interpretaciją – jei Bidenas ir demokratai praras Atstovų Rūmų ir Senato kontrolę, tai gali būti naudinga pačiam Bidenui 2024-aisiais. Tada jis galės vėl dalyvauti rinkimuose prieš respublikoniškąjį Kongresą. Ir, galbūt, JAV pyktis, nusivylimas pandemija, ekonomika bus verčiami labiau respublikonams nei jam. Tai keistas argumentas – pralaimėdamas 2022-aisiais, Bidenas gali laimėti 2024-aisiais, tai įmanomas scenarijus.

– Bet, kaip jūs minėjote, jis tampa vis nepopuliaresnis. Manote, kad jis gali atsigauti net ir nepriėmęs jokių svarbių įstatymų paketų, ar galime tikėtis didelių jo pergalių tarptautinėje arenoje?

– Akivaizdu, bus sunku priimti bet ką vidaus politikoje. Todėl viskas priklausys nuo to, kaip smarkiai JAV visuomenė bus įtūžusi dėl poliarizacijos, kuri tęsis Vašingtone, ir ar prezidentas Bidenas sugebės pakeisti naratyvą ir kaltę suversti respublikonams.

JAV prezidentai dažnai pelno populiarumą tarptautinėje arenoje, nors taip nutinka vis rečiau. Jei prezidentas labiau pabrėžtų retoriką prieš Kiniją, prieš Rusiją, tai galėtų jam šiek tiek padėti politiškai, bet vis tiek manau, kad galų gale pandemija, ekonomika bus pagrindiniai klausimai, kurie veiks visuomenės vertinimą.

– Apklausose didelis skaičius amerikiečių teigia manantys, kad politinę sistemą reikėtų iš esmės reformuoti. Ar manote, kad tokios reformos įmanomos? Kokios jos galėtų būti?

– Nėra jokių požymių, kad fundamentalios reformos, kurių reikia JAV Vyriausybei, įvyks. JAV poliarizacijos lygis toks aukštas, kad apima viską nuo balsavimo, rinkimų, pinigų politikoje iki kitų sričių. JAV dabar iš tiesų yra priėjusios akligatvį arba sąstingį. Ir tai nėra gera žinia. Nes tokiu laiku, kai pasauliui reikia, kad JAV užimtų svarbų vaidmenį prieš galimą Rusijos agresiją, JAV neatrodo esančios pozicijoje, kur galėtų tinkamai veikti. Žinoma, pasaulis kvestionuoja JAV ryžtą po pasitraukimo iš Afganistano. Yra daug faktorių, kurie rodo, kad JAV nėra pasirengusios nei vykdyti reformas viduje, nei reaguoti tarptautinėje erdvėje į didelius iššūkius. (...)

Prireiktų ryškių rinkimų reformų su nacionalinėmis garantijomis, užtikrinančiomis teisę balsuoti, taip pat peržiūrėti rinkimų procesą, pinigų vaidmenį politikoje. Reformos gali būti gerokai labiau struktūrinės, pavyzdžiui, konstitucinės. Bet beveik neverta apie tai kalbėti, nes artimoje ateityje tai nevyks.

– Ankstesniame interviu minėjote, kad įprastai JAV prezidentai tęsia savo pirmtako užsienio politiką. Ar tai galioja ir Bideno atveju, ar matote ryškių poslinkių, be išėjimo iš Afganistano?

– Iš esmės ir toliau palaikau argumentą, kad geriausiai naujo prezidento užsienio politiką prognozuoja ankstesnio prezidento veiksmai. Pagalvokite, Barackas Obama pradėjo kalbėti apie norą išeiti iš Afganistano, Trumpas tai tęsė, o Bidenas galų gale išvedė JAV. Tęstinumas yra.

Taip pat Obamos valdymo metais matėme atsisukimą į Aziją bandant tvarkytis su Kinija. Trumpas tai padidino vykdydamas prekybos karus su Kinija, o Bidenas tai tęsia.

Taigi, daugeliu klausimų Bideno administracija tęsia tai, ką pradėjo Trumpo administracija. Bet svarbus pokytis – Trumpo prezidentavimas buvo asmeniškesnis, jis asmeniškai veikė užsienio politikoje, ją personifikavo, užsienio politika buvo labiau susijusi su jo asmenybe, vienašališkais santykiais, mažiau dėmesio skirta diplomatijai. Bidenas pasakė, kad Amerika sugrįžo, ir pažadėjo sugrąžinti daugiau diplomatijos, bendradarbiavimo su sąjungininkais. Manau, jis tai ir daro. Stiliaus prasme jis tarptautiškesnis, diplomatiškesnis, bet pagrindiniai tikslai lieka iš Trumpo eros.

– Trumpas vis dar nepaskelbė, ar dalyvaus prezidento rinkimuose 2024-aisiais, manote, kad jis tebeturi šansų, ar jis vis dar svarbus Respublikonų partijai?

– Jis vis dar svarbus ir įtakingas Respublikonų partijoje, bet iki rinkimų liko dar 3 metai, veikiausiai praeis bent 1,5 metų, kol kas nors ims daryti svarbius ėjimus siekdamas dalyvauti rinkimuose. Kaip sakoma JAV, metai yra politinė amžinybė – nutikti gali dar daug kas. Prieš Trumpą vykdomi svarbūs tyrimai dėl sausio 6-osios įvykių, Niujorko valstija plečia kriminalinį tyrimą dėl Trumpo. Įmanoma, kad tokie įvykiai galėtų jam pakenkti ir apsunkinti jo kandidatavimo galimybes, bet, kaip sakiau, dabar jis Respublikonų partijai svarbus.

– Ar abi partijos turi alternatyvių kandidatų?

– Manau, apie tai kalbėti dar per anksti.