Europos kosmoso agentūra (EKA) trečiadienį nuotolinės spaudos konferencijos metu pristatė astronautų atrankos rezultatus, kurioje pasižymėjo ir Lietuva, ką tik tapusi šios kosmoso šeimos nare. Atrankoje iš viso dalyvavo daugiau nei 22,5 tūkst. dalyvių, iš kurių 80 buvo lietuviai – 62 vyrai ir 18 moterų. Iš Latvijos atrankoje dalyvavo 81, o iš Estijos – 57 žmonės.
Paskutinį kartą astronautų atranka buvo vykdoma 2008-aisiais metais. Praėjus daugiau nei dešimtmečiui, tapti astronautu, pasirodo, panoro daug daugiau žmonių – duomenys rodo, kad dalyvių skaičius išaugo 268 proc. 2008 metais atrankoje dalyvavo 8413 žmonių, o šiemet 22 589.
Iš tiesų, iš šios didžiulės gausos bus atrinkti tik 4–6 pagrindiniai ir 20 atsarginių astronautų, ateityje dalyvausiančių kosmoso misijose, bei vienas parastronautas, turintis fizinę negalią.
Konferencijos metu buvo išryškintas ir Lietuvos dalyvavimas atrankoje. Kaip pastebėjo EKA Žmogaus ir robotikos tyrimų direktorius Davidas Huw Parkeris, Lietuva vėliausiai prisijungė prie EKA narių, tik gegužės pabaigoje. Tai, anot jo, buvo viena iš priežasčių, kodėl paraiškų teikimo laikas buvo pratęstas.
„Yra nuostabu matyti net 80 paraiškų iš Lietuvos. Ką matėme, tai jog daug žmonių pateikė paraiškas paskutinę akimirką, prieš užsidarant registracijai, todėl labai gera matyti ir didelį atsaką iš Lietuvos“, – sakė D. H. Parkeris.
Nors tapti astronautu šansai nedideli, EKA generalinis direktorius Josefas Aschbacheris teigė, kad agentūra gali pasiūlyti ir daugiau karjeros galimybių. „Per ateinančius 5 metus bus įdarbinta 500 naujų darbuotojų. Todėl prašome žvalgytis ir kitų galimybių, kurias EKA galės pasiūlyti per ateinančius mėnesius“, – spaudos konferencijos metu teigė jis.
Laukia 6 atrankos etapai
EKA turi tris pagrindinius reikalavimus būsimiems astronautams. Svarbiausia – būti vienos iš EKA narių piliečiu. Taip pat reikalaujama magistro laipsnio vienoje iš šių sričių: gamtos ir gyvybės mokslų, medicinos, inžinerijos, matematikos arba informacinių technologijų. Taip pat yra būtina turėti 3 metų profesinę patirtį.
Kaip nurodo EKA, kandidatų lauks 6 atrankos etapai. Pirmame etape bus peržiūrimos paraiškos, vėliau atrinkti kandidatai turės atlikti kognityvinius, techninius, motorinės koordinacijos ir asmenybės testus. Trečiame etape bus atliekami papildomi psichometriniai testai, individualūs ir grupiniai pratimai bei praktiniai testai, o ketvirtajame bus tikrinama kandidatų fizinė ir psichologinė būklė.
Penktame etape potencialių astronautų lauks komisijos interviu – bus patikrintas išsilavinimas, atliktas nusikalstamos veiklos įrašų patikrinimas. Na, o šeštame etape lauks pokalbis su EKA generaliniu direktoriumi, po jo bus priimamas lemiamas sprendimas.
Visi šie etapai užtruks maždaug metus, todėl kandidatų prašoma turėti kantrybės.
Ilgas kelias link tapimo kosmoso šeimos nare
2010 metais Lietuva pasirašė bendradarbiavimo susitarimą su EKA, o 2015-aisias prisijungė prie EKA Europos bendradarbiaujančių valstybių plano (PECS). Lietuva dalyvavo šešiuose EKA konkursuose, kuriuose finansavimą gavo 40 projektų.
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos teigimu, bendradarbiavimas su EKA leidžia padidinti valstybės konkurencingumą, skatinti inovacijas. Už galimybę dalyvauti Europos kosmoso agentūros veikloje Lietuva kasmet sumoka apie 1,3 mln. eurų.
Agentūros taryba kovo viduryje galutinai pritarė, kad Lietuva taptų asocijuota EKA nare, o balandžio pabaigoje ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pasirašė Lietuvos asocijuotos narystės sutartį su Europos kosmoso agentūra.
Galiausiai, gegužės 20 dieną Seimas ratifikavo susitarimą dėl asocijuotos narystės Europos kosmoso agentūroje. Tai leido lietuviams dalyvauti agentūros organizuojamoje astronautų atrankoje, kuriai paraiškas galėjo teikti iki birželio 18 dienos.
