Pastaruoju metu daugelis skundžiasi vis labiau kylančiomis prekių ir paslaugų kainomis, o ne per seniausiai viešojoje erdvėje kilo ažiotažas dėl lietuvių, vykstančių apsipirkti į kaimyninę Lenkiją, kur būtiniausių maisto produktų kainos tautiečiams kandžiojasi kur kas mažiau. Tokių aplinkybių skatinamas savo nuomonę apie šiandieninę Lietuvos ekonominę situaciją išreiškė ir dainininkas Marijonas Mikutavičius. Savo mintimis jis su bičiuliais ir gerbėjais dalijosi savo „Facebook“ socialinio tinklo paskyroje.
„Gerai. Dabar nustokim tyčiotis iš mažai uždirbančio žmogaus. Nustokim juoktis iš jų keistų eilėraštukų apie pirkinius Lenkijoje. Ir nustokime vaidinti, kad taip turi būti iš principo. Nes galbūt taip būti ir turi, bet man visiškai neaišku, kodėl taip yra. Žinot, kai dalis mūsų piliečių daužė Seimo langus, mąsčiau, kad tai išpuolis prieš savo valstybę. Bet taip pat mąsčiau, kad gal to nebūtų, jei ta Valstybė nors truputį bandytų su žmogumi kalbėtis. Gal jis jos nepaliktų taip lengvai, jeigu tas mitinis darinys Valstybė, jei tas abstraktus šaltas cementinis dramblys, kartais pabandytų prisėsti šalia ir kaip vaikui daug ką paaiškinti ir papasakoti“, – retoriškai klausė populiarusis atlikėjas.
Jokių diskusijų, išskyrus retus siūlymus mažinti PVM maistui. Aūūūū Ūkio ministerija! Dar yra prekybos politika? Aūūūūūūū Konkurencijos tarnyba? Dar gyvi? Yra kokių naujienų? Nenorit sakyt? Nenorit iš viso kalbėt?, – aštriai liejo kritiką M.Mikutavičius.
Jo manymu, valstybės valdžia visiškai nemezga dialogo su paprastais piliečiais. Anot jo, tai atsispindi ir viešojoje erdvėje, socialiniuose tinkluose.
„Šiuo atveju, vien permetus akimis „feisbuką“ akivaizdu, kad pakilęs nepasitenkinimas maisto kainomis. Nuo „nouneimų“ iki žinomų visuomenėje žmonių kaišioja vieni kitiems panosėn kalafiorų nuotraukas. Lygina kainas su kitomis valstybėmis. Kitiems apsipirkimas kaimyninėje šalyje net kelia piktdžiugišką pasitenkinimą, tarsi savotiška rezistencija dabartinei valdžiai. Aš jaučiu įtampą. Bet Valstybė, su visomis jos gerovės palaikymo ir demokratijos institucijomis – ne. Ji įtampos nejaučia ir šalia neprisėda. Žiniasklaida tiesiog užsidėjo dar vieną antraštę apie pabrangusius pomidorus, tarsi būtų koks Pikul gimtadienis, ir nužygiavo tolyn. Ekonomistams čia, matyt, nuobodu – nei nafta, nei energetika. Kažkokie kiaušiniai ir varškė. Jokių diskusijų, išskyrus retus siūlymus mažinti PVM maistui. Aūūūū Ūkio ministerija! Dar yra prekybos politika? Aūūūūūūū Konkurencijos tarnyba? Dar gyvi? Yra kokių naujienų? Nenorit sakyt? Nenorit iš viso kalbėt?“, – aštriai liejo kritiką M.Mikutavičius.
Jis taip pat rašė nesitikintis, kad bus sumažintos kainos ar pakelti atlyginimai darbuotojams. Tačiau teigė ieškantis tiesos.
„Man tiesiog norisi žinoti, kodėl nesumažinsit ir kodėl nepakelsit. Kodėl PVM Lenkijoj didesnis, bet jų kainos vis tiek mažesnės. Kodėl tas pats PVM Vokietijoj mažesnis, bet jų kainos irgi mažesnės. Kodėl mano mėgstamos krevetės per metus pabrango dvigubai. Kodėl pienas per akcijas kainuoja tiek, kiek prieš metus ne per akcijas? Gal kas nors atpigo? Gal ko nors nežinom ir be reikalo čia stūgaujam? Štai ko tu tikiesi, kai kyla nepasitenkinimas. Daugiau viešumo ir demokratijos, kalbant politine kalba. Arba, kad tas cementinis dramblys prisėstų ir su tavim kalbėtųsi, kalbant žmogiškai. Aš buvau tarp tų įsitikinusių, kad euras didelės įtakos kainoms nepadarys. Gal tiksliau būtų pasakyti – nemaniau, kad po euro įvedimo kainos kils taip stipriai. Bet, ir nė kiek ne gėda pripažinti, klydau. Ir vaikščiodamas tarp prekystalių vis dažniau pradėjau stebėtis. Ne piktintis, o stebėtis tuo, kaip greitai jos kyla. Ir jeigu tuo stebiuosi aš, kuris kaip ir dažnas pasiturintis žmogus tų kainų niekada nepastebėdavau, tai kaip turėtų jų nekęsti tas, kuriam dabar „šūdinas“ finansinis etapas. Aš juos matau tarp savo pažįstamų, matau giminėj ar „feisbuke“. Jie turi absoliučią priežastį piktintis. Kodėl su jais niekas nekalba? Su mumis niekas nekalba?“, – savo žinutėje tęsė M.Mikutavičius.
Ši žinutė kaip matant sulaukė itin didelio dėmesio ir palaikymo. Vos per valandą ja socialiniame tinkle buvo pasidalinta daugiau nei pusantro tūkstančio kartų, ji taip pat surinko beveik 8 tūkst. „patiktukų“. M.Mikutavičių už išsakytas mintis gyrė tiek gerbėjai, tiek kiti garsūs žmonės, antrindami, kad nujautė, jog po euro įvedimo Lietuvoje susiklostys būtent tokia situacija.
Beprotiškai pakilusiomis lietuviško maisto kainomis piktinosi ir tiesmukumu pagarsėjusi visuomenės veikėja Nijolė Oželytė. Savo socialiniame tinklapyje ji pasidalijo šokiruojančia „Maxima“ parduotuvėje pirkto kalafioro kaina ir retoriškai paklausė, kada anksčiau už šią daržovę esame mokėję 12 litų.
„Aš suprantu, kad iš kainų skirtumo milijardieriumi tapusiems „numavičiams“ reikia Londone mokesčius mokėti ir išgyventi, bet tai jau – nusikaltimas, kriminalinis nusikaltimas. Gyvename realioje oligarchinėje valstybėje, tik nei mes domimės, nei jie garsinasi. Bet kur kontroliuojančios tarnybos? Blefas, kad rinkose pakilo kainos, jokioje Vokietijoje (apie Lenkiją prisiminus tik verkti norisi, nes ten suvoki tą baisų mūsų žmonių paniekinimą ir žeminimą, pažvelgęs į kainas jų parduotuvėse) nėra tokių kainų, tiesiog NĖRA, nes jų nėra kaip pagrįsti. Na, nebent „maximų“ pardavėjų algos tūkstantinėmis tapo. Kada mokėjote už kalafiorą net DVYLIKĄ litų? Niekada nei jūs, nei kitose šalyse gyvenantys tiek nemokėjo ir nemoka. Ir ne apie kalafiorus gi kalba“, – savo socialiniame tinklapyje „Facebook“ tiesiai skėlė daugiau nei 13 tūkstančių sekėjų turinti N.Oželytė, pasidalijusi 3,49 euro kainavusio žiedinio kopūsto kaina.
Jos žodžiai sulaukė daugiau nei 2 000 „patiktukų“ ir daugybės pratrūkusių žmonių komentarų.
„Siaubas vyksta mūsų parduotuvėse“, „Net Anglijoje viena iš brangiųjų maisto prekių parduotuvių „Waitrose“ tokių kainų neturi“, „Bent kažkiek ramiau, kai ateis „Lidl“. O jei dar ir „Aldi“, „Tesco“ po keletą parduotuvių pastatytų. Kainos kaipmat pasikoreguotų“, „Nepirkim nieko 2-3 savaites „Maximoje“. Galima ir metus nieko ten nepirkti. Aš ten labai retai ką perku. Ir viskas, karas laimėtas. Kartais atrodo, valstybė suinteresuota tokiomis kainomis“ – komentavo žmonės.
„Kada už lietuviškus (klausimas, ar tikrai lietuviškus?) pomidorus esame mokėję 17 lt/kg, dabar 5 e/kg, toje pačioje „Maximoje“... Ir jie dar tvirtina, kad visada tokios kainos buvo. Na, nepamenu aš tikrai 17 lt/kg kainų, užmuškit, bet nepamenu!“, „Lietuvių ne kantrybė geležinė, o kvailumas begalinis. Jei brangu, nepirk, o ir prekė ne pirmos būtinybės, nusipirktų turguje pas ūkininką lietuviškų morkų, kopūstų, o ne kažkokį neaišku kur augintą su kokiais chemikalais užaugintą“, „Pas mus Olandijoj ekologiški kainuoja nuo 1,40 iki 2,45 euro“, – piktinosi jie.
„Prancūzijoje „Auchan“ prekybos centre po 99 centus pomidorų kilogramas. Anglijoje „Asda“ prekybos centre sekmadienį pirkau: gaivaus gėrimo 2 litrus, 8 bandeles, 4 litrus pieno – sumokėjau 3,63 svaro (4,5 euro). Tai, ką su kainom daro Lietuvoje, nesuvokiama sveiku protu“, „Norvegijoje nuo euro iki dviejų kainuoja“, – rašė lietuviai.
„Kas dar turės įvykti, kad išeitume į gatves? Kad atėję į darbą, sustotume prie durų visi vieningi ir streikuotume dėl didesnių atlyginimų? Kiek ilgai verksime, bet nieko nedarysime?“, „Kaip Juozas Erlickas sakė: paskutinis išvykstantis iš Lietuvos išjungs šviesą“, „Nusiperki 6 žiedinius kopūstus ir pagalvoji, kiek verta tavo darbo diena – net 6 kalafiorų. Juokinga ir graudu“, – tulžį liejo žmonės.
Tuo tarpu „Maxima“ ginasi, kad tokia aukšta daržovių kaina – dėl derliaus subtilybių. „Maxima“ tinkle šiuo metu parduodami šviežio derliaus žiediniai kopūstai, kurie lentynas pasiekia iš Italijos. Kaip ir didžiosios dalies daržovių, taip ir šių kopūstų naujas derlius yra brangesnis nei senas, nes rinkoje jo pasiūla yra gerokai mažesnė. Šiuo metu šios rūšies kopūstai pamažu pinga, nes rinkoje atsiranda didesnė jų pasiūla“, - sakė Renata Saulytė, „Maxima“ komunikacijos vadovė.
Jai pritaria ir ekonomistas Nerijus Mačiulis, apgynęs kalafiorus. Jo teigimu, čia ne euras ir ne prekybininkų godumas pakėlė kainas.
„Noriu apginti tą kalafiorą. Pastaraisiais mėnesiais dėl kalafiorams nepalankių oro sąlygų daugelyje šalių susidarė jų trūkumas. Kalafiorų kaina JAV didmeninėje rinkoje išaugo du su puse karto, Kanados parduotuvėse pavasarį kaina buvo pakilusi iki 8 dolerių, o Naujoje Zelandijoje – iki 10 dolerių. Žinau, kad norisi kažką apkaltinti, bet ne dėl euro, ne dėl ūkininkų ar prekybininkų godumo pabrango tie kalafiorai. Jiems tiesiog buvo per šalta“, - savo „Facebook“ paskyroje rašo N. Mačiulis.
