Netrukus po to, kai Maisto ir vaistų administracija (FDA) 2014 metais aptiko salmonelės užkratą riešutų sviestą gaminančiame fabrike, su jų gaminiais buvo susieti keli ligos atvejai. Tačiau iki tol, kol užkrėstas maistas buvo atšauktas iš prekybos tų pačių metų rugpjūtį, praėjo daugiau nei penki mėnesiai – o 11-oje valstijų užfiksuota 14 naujų šių gaminių sukeltų ligos atvejų. FDA taip pat nepasinaudojo savo teise įsakyti privalomą prekių atšaukimą net 161 dieną po fabrike padaryto atradimo. Po keturių dienų „nSpired Natural Foods“ savanoriškai išėmė produktus iš prekybos.
Šis atvejis yra vienas iš 30 maisto produktų atšaukimo atvejų JAV nuo 2012 iki 2015 metų, kuriuos ištyrė Sveikatos ir socialinių paslaugų departamento generalinis inspektorius. Neseniai išplatintoje generalinio inspektoriaus ataskaitoje teigiama, kad nesaugių produktų atšaukimas iš prekių lentynų gali užtrukti iki 10 mėnesių. Vienu iš šių atvejų, kai buvo delsiama atšaukti nesaugius produktus – ir kai gamintojas žinojo, kad platina nesaugius sūrio gaminius – su užkrėstais produktais buvo susieta kūdikio mirtis ir du persileidimai.
Užkrėsti maisto produktai yra it bombos su tiksinčiais laikmačiais. O ši problema paplitusi kur kas plačiau nei daugumai žmonių atrodo. Maisto produktų pernešamomis ligomis kasmet užsikrečia iki 47,8 milijono amerikiečių, rodo Ligų kontrolės ir prevencijos centrų skaičiavimai. Nors dauguma tokių ligų atvejų būna pakankamai lengvi ir apie juos retai kada pranešama valstybinėms institucijoms, skaičiuojama, kad dėl užkrėsto maisto kasmet hospitalizuojama 128 tūkstančiai žmonių, o apie 3 000 atvejų baigiasi mirtimi.
FDA užduotis yra visuomenę apsaugoti nuo tokių pasekmių, tačiau, pasak generalinio inspektoriaus analizės, agentūra visais 30 atvejų tai darė netinkamai.
Iki 2011 metais priimto naujo maisto saugos įstatymo, FDA neturėjo teisės priverstinai atšaukti nesaugių maisto produktų, o tik daryti spaudimą kompanijoms, kad šios tai padarytų savanoriškai. Tačiau dabar net turėdama šį svarbų įgaliojimą iki 2016 metų rugpjūčio FDA juo pasinaudojo vos dukart.
FDA taip pat nesinaudojo (išskyrus labai retus atvejus) dar vienu labai naudingu turimu įrankiu: teise paviešinti parduotuvių, restoranų, mokyklų ar kitų vietų, kur buvo aptikta užkrėstų maisto prekių, pavadinimus. FDA atstovai tikina, kad šalyje egzistuoja įstatymai, pagal kuriuos tokie sąrašai yra laikomi komercine paslaptimi, ir tikina, kad, kai kuriais atvejais, tokia informacija adekvačiai visuomenės sveikatos apsaugai net nėra reikalinga. Tačiau JAV Žemės ūkio departamentas, kuris yra atsakingas už užkrėstų mėsos produktų atšaukimą iš rinkos, nuolat platina tokią informaciją, susijusią su nesaugia mėsa. Ir apkritai, absurdiškai skamba argumentas, kad vietų, galimai turinčių nesaugių produktų, paviešinimas nepadeda žmonėms vengti maistu pernešamų užkrečiamų ligų ir (arba) suprasti, kokiu būdu jie ar jų vaikai jomis užsikrėtė.
FDA į generalinio inspektoriaus išvadas reagavo atsakydama, kad nesaugius produktus iš rinkos atšaukia vidutiniškai per keturias dienas, o 30 tirtų atvejų tėra mažytė dalis 1 550 visų maisto produktų atšaukimų, kuriuos agentūrai teko atlikti per tą patį laikotarpį.
Tačiau tai visiškai nesvarbu. Net vienas atvejis, kai prireikia kelių mėnesių, jog iš rinkos būtų atšaukti nesaugūs maisto produktai, yra nepriimtinas, ypač, kai kalba eina apie užkratą, pajėgų sukelti rimtą ligą ar net mirtį, kaip buvo 23 atvejais iš 30 generalinio inspektoriaus tirtų atvejų.
Pasak FDA įgaliotinio Scotto Gottliebo, agentūra ėmėsi rimtų žingsnių, kad padarytų prekių atšaukimo procesą kuo efektyvesniu. Nors jis taip pat pridūrė, kad agentūros šioje srityje dar laukia „nemažai darbo“, tai suteikia šiokio tokio optimizmo, kad reikalai gerės.
Kai kompanijos pačios atsakingai nesiima visuomenės saugumą užtikrinančių priemonių, atsisako operatyviai veikti, kovoja su FDA reikalavimais teismuose ar net, kaip buvo vienu iš 30 tirtų atvejų, sąmoningai platina produkciją, nors žino, kad ji yra pavojinga, lėtas FDA veikimas gali būti pavojingas ar net mirtinas.
