Sekmadienį, gegužės 28 dieną, 1 val. po pietų būrys žmonių ir lietuviškų organizacijų atstovų rinkosi Lietuvių tautinėse kapinėse, kur buvo minimos 150-osias buvusio parlamentaro, premjero ir Lietuvos prezidento dr. Kazio Griniaus gimimo metinės.
Renginys prasidėjo tradicine lietuviškų organizacijų eisena aplink kapines. Eisenos dalyviai, pasipuošę tradicine, organizacijas reprezentuojančia apranga, bei nešini vėliavomis trumpam stabtelėjo ties Kazio Griniaus paminklu. K. Grinius, vienas aktyviausių demokratines idėjas puoselėjusių XX a. Lietuvos politikų, nuosekliai besilaikęs demokratijos principų, buvo pagerbtas prisimenant jo idėjas ir darbus. Kalbą pradėjo Evangelikų liuteronų bažnyčios kunigas Valdas Aušra. Prisimindamas dr. K. Grinių kun. V. Aušra didžiuodamasis dar kartą priminė visiems, koks drąsus ir ryžtingas žmogus buvęs Lietuvos prezidentas, nuolatos kovojęs už Lietuvos nepriklausomybę ir siekęs laisvės.
Prie kunigo V. Aušros žodžių prisidėjo ir Lietuvos konsulato Čikagoje konsulo Marijaus Gudyno raginimas prisiminti Lietuvos didvyrius: „Tai yra žmogus, kuris visą savo gyvenimą atidavė Lietuvai – savo tėvynei. Prisiminti savo didvyrius, prisiminti žmones, kurie aukojo savo gyvenimą valstybei, labai svarbu, kitaip mes nežinotumėm, kas esame, kur esame ir dar sunkiau mums būtų suvokti, kuria linkme mes einame. Tai puikus pavyzdys žmogaus, kuris parodo, jog savo gyvenimą galimą gyventi ne tik sau, bet ir savo valstybei.“ Dėkodamas visoms organizacijoms ir lietuviams, konsulas M. Gudynas vylėsi, jog dr. K. Griniaus pavyzdys bus orientyru, padėsiančiu nenukrypti nuo savo gyvenimo tikslų.
Gražaus žodžio nestokojo ir Amerikos lietuvių tarybos pirmininkas Saulius Kuprys: „Jis buvo vienas iš pagrindinių valstybingumo atramų. Jo gyvenimą formavo siekis, kad Lietuvos ateitis laisvėje būtų išsaugota ir įtvirtinta.“ Pasak advokato S. Kuprio, jo darbus Lietuva visados prisimins, o jo asmenybė lai būna pavyzdys, kaip kiekvienas turime kovoti sergėjant lietuviško gyvenimo vertybes.
Tolimesnis renginys persikėlė į netoliese esančią specialiai tam paruoštą vietą. Susirinkusieji buvo maloniai sutikti ir pasveikinti atvykus į tradicinį atminimo ir kapų puošimo minėjimą Lietuvių tautinėse kapinėse. Renginyje dalyvavo Lietuvos respublikos generalinis konsulas Čikagoje M. Gudynas, Amerikos lietuvių tarybos ir lietuvių susivienijimo Amerikoje tarybos pirmininkas S. Kuprys, Amerikos legiono Dariaus-Girėno posto #271 veteranas Jim Mazeinas, Amerikos legiono Ilinojaus valstijos vadas Bernie Stegmueller, Lietuvos Šiaulių sąjungos išeivijoje vadas Julius Butkus, taip pat Klaipėdos ir Baltijos jūros kuopų šauliai, Peter Karlovics iš jūros pėstininkų korpuso, Jungtinių Amerikos Valstijų kariuomenės pulkininkas leitenantas ir lietuvių bendruomenės veikėjas Rimantas Dirvonis, JAV kariuomenės kapitonas Kęstas Juodvalis, lietuvių amatininkų klubas, lietuvių skautų organizacijos „Nerija“, „Lituanica“ ir „Miško broliai“, „Ateitininkų“ organizacija, solistė Dalia Faneli, Lietuvių tautinių kapinių tarybos nariai – pirmininkas Arūnas Buntinas, vicepirmininkė Ema Petraitis, sekretorė Pamela Rice, iždininkai Dainius Brazaitis, Tauras Šmulkštys, direktoriai – Ramūnas Buntinas, Paul Karlovics, Hildy Cuzas, Rūta Simėnas, Antony Simėnas.
Konsulas M. Gudynas, dar kartą pasveikinęs susirinkusius renginio dalyvius, džiaugėsi Atminimo diena ir galimybe paminėti dr. Kazio Griniaus atminimą: „Atminimo diena – tai šventė, kuri primena, kodėl galime švęsti. Čia susirinkome paminėti mūsų prezidento, kuris didžiąją savo gyvenimo dalį atidavė tarnaudamas savo valstybei. Čia galime įžvelgti dvi žinias, vieną kiek keistą ir negatyvią, kitą džiugią. Džiaugiuosi tuo, kad šiandien mes galime prisiminti šį iškilų žmogų ir paminėti jo didžius darbus, nes prieš 30 metų mes to negalėjome daryti, bent jau Lietuvoje. Mes galime minėti prezidentą K. Grinių, daug kitų didvyrių, kurie aukojo savo gyvybes, kad mes galėtume kalbėti laisvai.“
Prisimindamas dr. K. Grinių M. Gudynas pabrėžė, jog demokratiška savo pažiūra K. Grinius ne tik nepamynė savo idealų, tačiau net už savo įsitikinimus buvo kalėjęs. Susirinkusiems konsulas taip pat perdavė Lietuvos Respublikos prezidentės, Lietuvos užsienio reikalų ministro ir daugelio kitų iškilių Lietuvos žmonių sveikinimus, kurie, pasak konsulo, džiaugiasi kartu, jog garbaus dr. K. Griniaus atminimas nepamirštamas ir užsienio valstybėse.
Kartu su sveikinimais, konsulas M. Gudynas paskaitė ir su Kazio Griniaus šeima aktyviai bendravusio buvusio Lietuvos prezidento Valdo Adamkaus laišką: „Laisvė yra žmogaus, tautos ir valstybės aukščiausia vertybė. Laiminga tauta ta, kuri turi sūnų ir dukterį, kurie ją gina. Šiandien prisimename ir pagerbiame vieną iškilių tautos sūnų – prezidentą dr. K. Grinių. Jo gyvenimas buvo pašvęstas Lietuvai, jos laisvei bei teisės laisvai kurti nepriklausomą žmogaus laisvės nevaržantį, kūrybingą gyvenimą įgyvendinimui. Dr. Kazys Grinius augo lietuvių tautai sunkiausiu metu, kai ji buvo pavergta, buvo naikinama gimtoji kalba ir jai buvo primetamas svetimas tikėjimas. Tais sunkiais rusiško imperializmo laikais kaimo aplinkoje lietuviškose šeimose augo ir brendo jaunimas, vien lietuviškų maldaknygių bei Lietuvos knygnešių dėka įkvėptas lietuvių kalbos ir lietuvybės.“
Cituojamame laiške V.Adamkus - geras K. Griniaus sūnaus Liūto draugas, taip pat pažinojęs ir visą Grinių šeimą, žavėjęsis šilta buvusio prezidento asmenybe, jo ryžtu, išmintimi, sėmęsis iš jo gyvenimo patirties. Laiško gale V. Adamkus apgailestavo, jog jaunosios Lietuvos valstybės pareigūnai ir dalis visuomenės nesuprato demokratiškumo idėjų, jomis buvo piktnaudžiaujama, kas natūraliai privedė prie valstybinio persitvarkymo. Tačiau, tvirtu V. Adamkaus įsitikinimu, visa tai įvyko dėl progresyvaus demokratiško dr. K. Griniaus požiūrio. Tikėdamas šviesia Lietuvos ateitimi, laiško autorius vylėsi, jog K. Grinius bus pavyzdys visiems.
Susirinkusiuosius savo kalboje taip pat šiltai pasveikino Arūnas Buntinas. Lietuvių tautinių kapinių pirmininkas, K. Griniaus minėjimą susiejęs su karių Atminimo diena bei 150 metų Lietuvių tautinių kapinių įkūrimo data, susirinkusius kvietė atidžiau apsidairyti Lietuvių kapinėse. Pastarosiose palaidotos išties garsios asmenybės, įvairiais būdais kovojusios už laisvę.
Susirinkusiems konsulas taip pat perdavė Lietuvos Respublikos prezidentės, Lietuvos užsienio reikalų ministro ir daugelio kitų iškilių Lietuvos žmonių sveikinimus, kurie, pasak konsulo, džiaugiasi kartu, jog garbaus dr. K. Griniaus atminimas nepamirštamas ir užsienio valstybėse.
Peter Karlovics, atstovavęs Amerikos jūrų pėstininkų korpusą, dar kartą susirinkusiems priminė, ką reiškia kovoti už savo tėvynę, įsitikinimus ir laisvę. Kalbėdamas apie kasmet minimus įvairiuose mūšiuose žuvusius karius, jis prisiminė ir lietuvių karius bei visuomenės aktyvistus, kovojusius už Lietuvos laisvę. Pranešėjas taip pat pasidžiaugė ir šiltai paminėjo bebaimius lietuvių kilmės amerikiečius, kovojusius už Amerikos laisvę. Nepaisant to, jog daugelis amerikiečių žuvo įvairiuose karuose, kovodami už laisvę jie suteikė galimybę ja džiaugtis visiems likusiems.
Specialiais apdovanojimais už gyvenimo nuopelnus buvo apdovanoti Jungtinių Amerikos Valstijų kariuomenės pulkininkas leitenantas ir lietuvių bendruomenės veikėjas Rimantas Dirvonis bei buvęs JAV kariuomenės kapitonas, veteranas Kęstas Juodvalis. Renginio metu iškilmingas kalbas keitė Dalios Fanelli giesmės, jai akompanavo P. Zolumbos orkestras.
„Čikagos Aido“ korespondentė Rūta Taraškevičiūtė
