2023 m. sausio 26 dieną Lietuvos vyskupų konferencijos plenariniame posėdyje buvo patvirtintas delegatas užsienio lietuvių katalikų sielovadai – arkivyskupas Lionginas Virbalas.
Per daugiau kaip pusantro šimto metų iš Lietuvos išvyko ir įvairiose pasaulio šalyse apsigyveno labai daug lietuvių. Užsienyje jie kūrė lietuviškas organizacijas ir parapijas, steigė mokyklas, chorus, išlaikė lietuvišką dvasią ir papročius. Jų indėlis buvo ženklus įtvirtinant Lietuvos Nepriklausomybę, išsivaduojant iš sovietinės okupacijos. Lietuvai atgavus nepriklausomybę nemažai lietuvių dėl įvairių priežasčių vėl išvyko gyventi ir dirbti užsienyje. Lietuvos istorija neatskiriama nuo išeivijos. Kad Lietuva ir ateityje išliktų gyvybinga ir stipri šalis, savo žiniomis, patirtimi, darbu taip pat reikšmingai gali prisidėti ir užsienyje gyvenantys mūsų tautiečiai.
Patarnauti lietuviams katalikams į užsienį vyko ir kunigai, o vėliau į kunigiškos tarnystės pašaukimą atsiliepė emigrantų vaikai. Jie darbavosi įvairiose lietuvių parapijose. Kad šios parapijos gyvuotų, nepamainomas buvo ir lieka katalikų pasauliečių vaidmuo. Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo įkurta ir smarkiai išaugo Šv. Kazimiero moterų vienuolija.
Paskutiniuosius du dešimtmečius užsienio lietuvių katalikų sielovada rūpinosi Kanadoje gimęs prel. Edmundas Putrimas. Jo indėlis į šį darbą yra didžiulis. Jis daugybę metų lankė lietuvių parapijas ir bendruomenes visame pasaulyje, palaikė ryšius su Lietuva, aktyviai veikė įvairiose srityse bendradarbiaudamas su lietuvių organizacijomis. Jam artima buvo jaunimo sielovada, jis pasiekdavo ir tuos lietuvius, kurie buvo įtraukti į prekybos žmonėmis ir šiuolaikinės vergovės pinkles. Prel. E. Putrimas ilgai vadovavo Lietuvių katalikų religinei šalpai, telkiančiai lėšas Jungtinėse Amerikos Valstijose ir padedančiai įgyvendinti daugybę projektų užsienyje, bet ypač Lietuvoje. Lietuvos katalikai jaučia nuoširdžią padėką visiems, dėl kurių aukų galėjo veikti ir toliau darbą tęsia ši reikšminga šalpos organizacija.
Praėjusį rudenį visus sukrėtė netikėta prel. Edmundo Putrimo mirtis. Netekome ištikimo sielovadininko, atsidavusio Lietuvos sūnaus. Lietuvos vyskupai yra įsipareigoję toliau stiprinti po pasaulį pasklidusius lietuvius katalikus. Užsienyje šiuo metu darbuojasi būrys lietuvių kunigų. Lietuvių kilmės kunigai rūpinasi lietuviškomis parapijomis savo gimtosiose šalyse, bet sumažėjus jų skaičiui vyskupai keliolika kunigų yra nusiuntę padėti savo tautiečiams už Lietuvos ribų. Tuose Europos kraštuose, kur lietuvių mažiau, juos aplanko, aukoja Mišias ir teikia sakramentus iš Lietuvos vyskupijų atvykstantys dvasininkai.
Išeiviai lietuviai jungiasi į savo gyvenamosios šalies bendruomenes ir tampa vietinės Bažnyčios nariais, tačiau svarbu, kad jie palaikytų savo katalikišką tapatybę ir puoselėtų religinį bei kultūrinį paveldą. Užsienio lietuvių sielovados koordinavimą nuo šiol sutiko perimti arkivyskupas Lionginas Virbalas. Jis nuo šiol atstovaus Lietuvos vyskupų konferencijai ir rūpinsis lietuvių katalikų religiniu gyvenimu už Lietuvos ribų.
Užsienio lietuvių katalikų sielovados delegato Liongino Virbalo sveikinimas
Brangūs po visą pasaulį pasklidę lietuviai, šiemet minime Mažosios Lietuvos prijungimą prie Didžiosios. Bet yra dar viena – galėtume pavadinti, judrioji Lietuva. Tai visi Jūs, gyvenantys įvairiose šalyse Europoje, Šiaurės bei Pietų Amerikoje, Australijoje, taip pat Azijoje. Vieni ten gimę, kiti anksčiau ar vėliau atvykę, kuriate savo gyvenimą, auginate vaikus, o širdyje išlaikote Lietuvą ir tikėjimą.
Bažnyčiai svarbūs visi lietuviai, kad ir kur jie gyventų, todėl nuo pat pradžių katalikų kunigai keliavo kartu su savo tautiečiais. Ilgą laiką visa užsienio lietuvių sielovada rūpinosi vysk. Paulius Baltakis OFM, o pastaruosius du dešimtmečius ištikimai darbavosi prel. Edmundas Putrimas. Jam netikėtai mirus, sutikau tęsti šį darbą kaip Lietuvos vyskupų konferencijos delegatas.
Mano užduotis visų pirma dalintis Evangelijos žinia ir džiaugsmu, padėti lietuvių parapijoms, misijoms ir bendruomenėms puoselėti bažnytinį, dvasinį gyvenimą, skatinti jaunimo sielovadą, atsiliepti į užsienio lietuvių poreikius. Tikiu, kad Kristus ne tik moko dorai gyventi, bet daug daugiau – Jis yra mūsų Gelbėtojas. Sveikinu visus užsienyje dirbančius kunigus, kurie su pasiaukojimu atlieka labai svarbų darbą. Esu dėkingas tautiečiams, kurie ištikimai palaiko katalikiškas bendruomenes taip pat ir ten, kur lietuviai kunigai atvyksta rečiau. Visų indėlis yra reikšmingas, nes mes visi esame keliaujanti Dievo tauta.
Noriu bendradarbiauti su visais lietuviais, organizacijomis, ypač Pasaulio lietuvių bendruomene ir atskirų kraštų Lietuvių bendruomenėmis, megzti ryšius su vyskupijomis, kurių teritorijoje yra įsikūrę lietuviai. Man svarbi ekumeninė krikščionių bendrystė.
Gyvename pasaulyje, kuriame netrūksta iššūkių ir didelių pavojų. Visi laimėsime palaikydami vienybės dvasią bei ryšį su Lietuva, kuri tebūna visus vienodai jungianti motina.
Visiems meldžiu Dievo palaimos, o pasauliui teisingos taikos.
Lietuvos vyskupų konferencijos informacija
