Antrus metus nesibaigia akistata su pandemija. Kaip Lietuvos kova su koronaviruso infekcija atrodė 2021-aisiais?
Mes ir toliau nesame apsaugoti nuo naujo karantino ir ribojimų, mums gali prireikti dar vienos skiepo dozės, dar prarasime ne vieną bendruomenės žmogų, nes deltą pakeitė omicronas, plintantis dar greičiau. Medikai viltis sieja su stiprinamąja vakcinos doze, o pavyzdžiu tapti galėjusių politikų elgesys per šiuos metus labiau priminė Krylovo pasakėčią.
Nesibaigianti akistata su pandemija: iki metų pabaigos Lietuvoje paskiepyta per 1,9 mln. gyventojų
Nors Ingridos Šimonytės Vyriausybė 8 mėnesius vis tęsė griežtą karantiną, tai neapsaugojo nuo naujų COVID-19 bangų, bet dar ir atsiliepė visuomenės nuotaikoms bei elgesiui.
„Karantino metu labai trūko savalaikės aiškios komunikacijos su gyventojais, todėl dabar turim tokią situaciją, kai gyventojai yra labai susipriešinę“, – situaciją vertino Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas prof. dr. Saulius Čaplinskas.
„Mes, žmonės, esam emocingi: mums reikia kalbėti ir apie emocijas, mums reikia suteikti viltį, paguosti“, – teigia „INK Agency“ vyresnysis partneris Kęstutis Gečas.
Anot komunikacijos eksperto, labai trūko klasikinių reklamos priemonių, vaizdo klipų paraginančių, nuraminančių. O tie, kurie buvo sukurti visuomeniniais pagrindais, – labai prasto lygio.
Tuo metu Sveikatos apsaugos ministerija pirmam viešinimo etape išleido 800 tūkstančių, nuo rugsėjo turėjusi startuoti antra viešinimo kampanija už 1,2 mln. tyliai numarinta. Ministras Arūnas Dulkys paaiškino, kad apie skiepų naudą privalo aiškinti gydytojai.
Sausį, kai prasidėjo vakcinacija, prezidentas Gitanas Nausėda pranešė tikįs, kad pergalę prieš koronavirusą galima pasiekti iki Karaliaus Mindaugo karūnavimo dienos – liepos 6-osios.
„Praktiškai iki vasaros pradžios galės paskiepyti mažiausiai 70 procentų suaugusių šalies gyventojų“, – tada kalbėjo G. Nausėda.
Prezidentas paskaičiavo, kad, norint iki nurodytos datos paskiepyti 2 milijonus žmonių, nuo kovo, kasdien reikės vakcinuoti apie 35 tūkst. Deja, tokie skaičiavimai neatitiko nei valstybės galimybių, nei piliečių nusiteikimo. Vakcinacija užstrigo, nes senjorai žiūrėjo į skiepus labai nepatikliai. Iki metų pabaigos 70-mečių ir vyresnių tėra paskiepyta maždaug trečdalis.
Nesugebėjusi įtikinti vyriausiųjų, gegužę Vyriausybė ryžosi visuotinei vakcinacijai, o rugpjūtį prašneko apie nepasiskiepijusių karantiną – įvedamas galimybių pasas.
„Vyriausybės šūkis – „Petys už laisvę“, t. y. su galimybių pasu vėl keliauti, pramogauti, iškylauti, bendrauti“, – buvo sakoma vakcinacijos reklaminiame klipe.
Tačiau tai nepatiko skiepų neigėjams. Liepą jie išėjo į gatves.
Rugpjūčio 10 d. prie Seimo po kartuvėmis mušami būgnai, o naktį – į policiją skriejo akmenys, buteliai, sprogstamieji įtaisai. Prokuratūra pranešė, kad dėl šių riaušių įtarimai pateikti 91 asmeniui.
Rugpjūčio 19-ąją prezidentas Vyriausybės skiepijimo taktiką pavadino karštligiška.
„Perlenkėme lazdą dėl priverstinio skiepijimo“, – kalbėjo šalies prezidentas.
Ir tuo pat metu G. Nausėda ragino kelti kartelę virš 70 procentų.
„Visgi galvoju, kad ambicija turėtų būti dar didesnė, kadangi, mokslininkų nuomone, pasiskiepijimo lygis turi sudaryti ne mažiau 90 procentų“, – sakė G. Nausėda.
Susipainiojęs tarp savo vertinimų, prezidentas pareiškė, kad jei sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys nežino, kaip pasiekti persilaužimą, turi trauktis. Ir dar pastiprino nuogąstavimu, kad jo, prezidento, pastangoms norėta pakenkti.
„Nežinau dėl kokių sumetimų buvo dirbtinai sulėtinti skiepijimosi tempai. Galbūt dėl to, kad nebūtų pasiektas prezidento tikslas 70 procentų iki liepos vidurio“, – svarstė G. Nausėda.
Dar kartą prezidento ir valdančiosios daugumos nuomonės nesutapo, kai jis vetavo įstatymą, įteisinantį privalomą testavimą kai kurių profesijų darbuotojams ir galimybių pasą nesiskiepijantiems tik atlikus testą už savo pinigus. Tąkart valdantieji įrodė, kad dauguma yra – Seimas veto atmetė.
Prieš Naujuosius Vyriausybė sugriežtino galimybių paso gavimo sąlygas, o prezidentas paragino Konstitucinį Teismą maksimaliai greitai ištirti Seimo narių kreipimąsi dėl galimybių paso teisėtumo apskritai. Buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas įžvelgia galimo spaudimo.
„Gali būti kartais traktuojama kaip tam tikras spaudimas teismui“, – vertino buvęs KT pirmininkas Dainius Žalimas.
O daugybės kritikos dėl pandemijos valdymo sulaukęs, Seime interpeliaciją atlaikęs ministras A. Dulkys Naujųjų išvakarėse prabilo ir apie ketvirtąjį skiepą nuo COVID-19 ligos.
Stiprinamąją dozę yra gavę daugiau 22 proc. šalies gyventojų, bent vieną dozę – daugiau kaip 68 proc., visiškai paskiepyti yra apie 44 proc.
