Aktorius Gene‘as Wilderis visuomenės sąmonėje amžiams išliks prisimenamas kaip jo įkūnyti veikėjai iš tokių kultinių filmų kaip „Vilis Vonka ir šokolado fabrikas“ („Willy Wonka and the Chocolate Factory“) ar „Jaunasis Frankenšteinas“ („Young Frankenstein“). Tačiau pastaraisiais metais, iki pat jo mirties šį pirmadienį, jis retai kada pasirodydavo viešumoje.
Dabar jau žinome, kad galbūt 83-ejų aktorius užsisklendė dėl Alzheimerio ligos, kurios diagnozę jis norėjo išlaikyti tik šeimos rate. Vis dėlto, paskutinįjį savo interviu jis davė ne taip ir seniai – 2013-aisiais, o jo atmintis tuo metu atrodė visiškai šviesi.
2013 m. birželio 12 d., praėjus vos dienai po savo 80-ojo jubiliejaus, Wilderis prisėdo pasikalbėti su laidos „Turner Classic Movies“ vedėju Robertu Osborne‘u. Jau legendiniu tapusiame pokalbyje aktorius palietė tokias temas, kaip jo karjera ir filmografija, mylimiausi projektai, bei kodėl jis atsisveikino su kinu sulaukęs 70-ies.
2013 m. birželio 12 d., praėjus vos dienai po savo 80-ojo jubiliejaus, Wilderis prisėdo pasikalbėti su laidos „Turner Classic Movies“ vedėju Robertu Osborne‘u. Jau legendiniu tapusiame pokalbyje aktorius palietė tokias temas, kaip jo karjera ir filmografija, mylimiausi projektai, bei kodėl jis atsisveikino su kinu sulaukęs 70-ies.
Štai keli įdomiausi jo pasisakymai iš paskutinio jo duoto interviu.
Apie didžiausią mitą, kokį jam yra tekę girdėti apie save: „Apie mane yra sakoma – „Koks jis komikas, koks juokingas vyrukas!“ O aš tikrai toks nesu. Toks būnu tik komedijiniuose filmuose. Kartą ar du esi prajuokinęs savo žmoną namuose, bet tai nieko ypatingo. O kai žmonės pamato mane kokiame filme ir jis būna juokingas, tada jie man sako, koks aš buvau juokingas. Nemanau, kad esu toks jau juokingas. Toks galiu būti tik filmuose.“
Apie pirmą kartą, kai tyčia prajuokino kitą žmogų: „Kai man buvo 8-eri, mano mama patyrė širdies smūgį, todėl aš nusprendžiau ją pralinksminti. Tai buvo pirmas kartas, kai sąmoningai bandžiau prajuokinti kitą žmogų. Ir man pavyko – ji prisišlapino į kelnes, o tada pasakė – „Ak, Džeri, pažiūrėk, ką privertei mane padaryti (tikrasis aktoriaus vardas yra Jerome‘as Silbermanas – red. past.)“.“
Apie tai, kodėl daugiau nei dešimtmetį nebesifilmuoja kine: „Visi tie keiksmažodžiai, triukšmas, sprogimai po kurio laiko nusibosta. Kartais dar yra sukuriamas geras, gražus filmas, bet jų jau nebe taip daug... Jeigu atsirastų toks projektas, kuris būtų tikrai geras, ir manyčiau, kad aš jame tikčiau, tuomet sutikčiau su juo dirbti. Bet tokių projektų man siūloma nedaug. Tų pasiūlymų gaudavau, kai filmavausi savo pirmuose 15-18 filmų, bet tada jų sumažėjo. O aš nenorėjau kurti to šlamšto, kurį mačiau ekranuose. Pavyzdžiui, man nerūpi 3D formatas. Aš nenoriu filmuotis juostose, kuriose tik keikiamasi ir sprogdinama. Dabar labai daug keikiamasi. Jeigu kažkas tikrai riebiai nusikeikia, bet tai buvo padaryta dėl reikšmingų priežasčių, tuomet aš tai suprantu. Bet kai kuriuose filmuose veikėjai negali tiesiog imti ir pasikalbėti, jie privalo nuolat keiktis. Tai mane atgraso nuo kino.“
Apie savo mėgstamiausius aktorius ir kino kūrėjus: „Aš jaučiu pagarbą Woody Alleno komedijoms. Negaliu pasakyti, kad visi jo filmai man patinka, bet kai jie man patinka, jie tampa mano mylimiausiais. Pavyzdžiui, „Vidurnaktis Paryžiuje“ („Midnight in Paris“) – ar begali būti geresnis filmas?“
Apie tai, kas jam labiausiai patiko filmuojantis juostoje „Vilis Vonka ir šokolado fabrikas“: „Scenarijus man pasirodė labai geras, bet jam lyg kažko trūko. Norėjau pirmą kartą žiūrovams pasirodyti išeidamas su lazdele, labai lėtai, tada specialiai pargriūdamas ir nusiridendamas, kad visi juoktųsi ir plotų. Režisierius paklausė, kodėl noriu tokios scenos? O aš atsakiau – „Todėl, kad nuo pat tos akimirkos niekas nežinos, kada aš meluoju, o kada sakau tiesą.“
Apie Timo Burtono perdirbinį „Čarlis ir šokolado fabrikas“ („Charlie and the Chocolate Factory“): „Manau, tai įžeidimas originalui. Johnny Deppas, mano manymu, yra geras aktorius, bet tas režisierius man visai nepatiko. Gal jis ir talentingas žmogus, bet man jo kūrinys nepatiko.“
