Pasisiūliau Anoniminių Alkoholikų lietuvių draugijai apie juos parašyti. Jų veikla keičia žmogaus gyvenimą į gerą. Ir ne tik vieno žmogaus, bet ir jo aplinkos: artimųjų, draugų, bendradarbių.
Anoniminių Alkoholikų (AA) draugijos susirinkimai lietuvių kalba vyksta Pasaulio lietuvių centro konferencijų salėje du kartus per savaitę: sekmadieniais nuo 7 val. v. iki 8 val. v. ir trečiadieniais nuo 8 val. v. iki 9 val. v.
Valandą prieš kiekvieną šių susirinkimų renkasi naujokai, ateinantys pirmą kartą, taip pat lankantys grupę pirmus metus. Tad sekmadieniais nuo 6 val. v. ir trečiadieniais nuo 7 val. v. laukiamas kiekvienas, apsisprendęs ateiti.
Alkoholikų šeimos nariai ir artimieji yra susibūrę į grupę „Al-Anon“, ir jų susirinkimai vyksta taip pat PLC konferencijų salėje sekmadieniais nuo 7 val. v. Pasiteirauti galite telefonais: 630-674-5414 arba 630-267- 7065.
Kas yra alkoholikas?
Psichologė Rasa Cicėnienė sako, kad kai žmogus pradeda jausti potraukį alkoholiui ir negali kontroliuoti, kada ir kiek išgerti, tada yra problema.
Svarbiausia – kiek ilgai gali būti negėręs? „Alkoholikas vien pagalvojęs, kad reikia negerti, suras daug priežasčių tą sprendimą atidėti“, - sako psichologė.
Kiekvienas turi savo istoriją, kada, kaip ir dėl ko pradėjo gerti. Aplinkybės kiekvieno yra kitokios.
Vienas iš grupės įkūrėjų Jurgis (vardas pakeistas) patvirtina, kad alkoholikai kaltina aplinką: jeigu jūs gyventumėt, kaip aš, su tokia žmona, ar su tokiu vyru, ar su tokiu darbu, tai ir jūs gertumėt. Jie sako, tu manęs nesupranti, aš nesu toks, kaip jūs.
Nesugebėjimas sustoti, suprasti, kad vienos ar dviejų taurių gana, vartojimas tol, kol yra, ir ieškojimas, jeigu nėra – tai alkoholikams yra būdinga.
Vieni geria kiekvieną dieną, kiti geria tik savaitgaliais, dar kiti – užgėrimo ir blaivybės bangom.
Aušra (vardas pakeistas) sako, kad paskutinius dvejus metus gėrė kiekvieną dieną.
Tačiau kiti penktadienį, važiuodami iš darbo, nusiperka ne vieną ir ne du butelius, ir vis po taurę, ir dar po vieną, ir šeštadienį, ir sekmadienį, kasdien iki atsijungimo. Jie laukia savaitgalio, kad galėtų atsipalaiduoti, nes kitaip atsipalaiduoti nemoka.
Alkoholikas gers, kol bus.
Aušra, pradėjusi gerti dar mokykloje nuo keturiolikos metų, sako, vis maniusi, kad galės sustoti pati. Aplinkiniai ir artimieji matė alkoholizmo problemas, tačiau ji neprisipažindavo sau. Ji sako: „Giliai lyg ir mačiau skirtumą, kad aš negeriu kaip kiti, kurie gali išgerti taurę ir daugiau ne. Man reikėdavo gerti iki pabaigos. Net rankinėje nešiodavausi, ir pasislėpusi patraukdavau dar, kad prie stalo neatrodytų, jog daug geriu.“
Tėvai darė viską, kad padėtų dukrai, buvo patalpinę reabilitacijos įstaigoje, vežė pas akupunktūros specialistus – niekas nepadėjo.
Kol ji pati nepasiekė savo dugno.
Kas yra dugnas?
Kiekvieno dugnas yra skirtingas.
„Aš buvau dugne, nenorėjau gyventi, man buvo baisu, bandžiau žudytis, - sako Aušra. – Tėvus nuvildavau kiekvieną dieną, mano gyvenimas buvo pragaras“.
Kai išgeri, tu egzistuoji ne normaliame pasaulyje, o pasaulyje, kuris neegzistuoja.
„Kokį girtas gyvenimą turi? Jokio. Jo gyvenimas egzistuoja tik jo galvoje, - atvirai kalba Aušra. – Kai išblaivėji, užgriūna viskas, ką girtas pridirbai, ir tau gėda, ir vėl geri. Be alkoholio aš nemokėjau gyventi.“
Vieni pasiekia finansinį dugną, kiti – moralinį. Atrodo, norėtum būti normalus, bet jau nemoki, nes gyveni realybėje, kurią pasidarai girtas.
„Aš 24 metų atrodžiau baisiai. Turėjau tą geriančio žmogaus atspaudą ant veido. Nenuslėpsi. Dažydavau, bet daryk, ką nori, išburkimas nedingsta, - prisipažįsta moteris. – Atėjusi pas AA ir išblaivėjusi, pradėjau nebijoti nieko. Pradėjau ir patikti sau.“
Kas yra Grupė?
Atsitiktinai sutiktas žmogus Aušrai pasakė apie Lemonto „Vilties“ grupę.
„Man buvo išbandyta viskas, medicina nepadėjo, ir atrodė, kaip gali padėti grupė žmonių, sėdinčių aplink stalą, - sako Aušra, bet nuėjo. - Mačiau lauke stovinčius žmones, jie bendravo, juokėsi, nė vienas nebuvo panašus į alkoholiką.“
„Kai atėjau, man sako, jeigu lankysi, tavo gyvenimas visiškai pasikeis. Aš žiūriu į tą vyruką ir galvoju, na ką tu čia dabar šneki, kas gali pasikeisti, juk mano gyvenimas yra košmaras“, - atvirai pasakoja jauna moteris.
Jurgio teigimu, čia pradedi pamažu suprasti, kas tu esi. Grupė padeda suvokti, kokią įtaką alkoholizmas turi mano gyvenimui ir galvosenai. Kodėl aš taip galvoju, kodėl meluoju, kodėl manipuliuoju, kodėl mano toks aukštas ego – alkoholikai, prieš ateidami į grupę, atvirai ir išsamiai šių klausimų nesvarsto.
Sveikimui ir požiūrio, gyvenimo būdo keitimui yra AA 12 žingsnių programa ir susirinkimai, kad išmoktum gyventi normaliame gyvenime.
Grupėje išmoksti atvirai kalbėti, dalintis, pradedi nesigėdyti ir patikti sau.
Bendravimas grupėje padeda susitaikyti su tuo, kas buvo praeityje, ir gyventi dabartimi.
Išmoksti gyventi šią dieną, būti blaiviu šiandien.
Jurgis blaivus jau 32 metus.
Nuo 2010 metų liepos 12 d. Aušra blaivi iki šios dienos. Moters gyvenimas visiškai pasikeitė. Grupėje ji sutiko puikų vyrą, sukūrė nuostabią šeimą, susilaukė mylimo sūnaus, sutiko būrį draugų.
„Iki šiol mama, kalbėdama apie praeitį, verkia, ir sako, ji tokia dėkinga Lemonto grupei, nes tik ten man padėjo“, - kalba Aušra.
Kas yra palaikymas?
Lemonto AA grupėje trečiadieniais ir sekmadieniais susirinkimuose šiuo metu lankosi 14 moterų ir 40 vyrų. Grupės pradininkai ją įkūrė prieš 25-erius metus pagal amerikiečių grupių modelį.
Pirmadieniais daugelis lanko ir amerikiečių grupės susitikimus, kur ateina apie 500 - 600 žmonių.
Lietuvių susirinkimai nekainuoja. Grupė turi susimokėti nuomos mokestį Pasaulio lietuvių centrui, tad savanoriškai kiekvienas prisideda, kiek gali, ir kai gali.
Pagalba visada yra, ir kiekvienas gali ateiti į susirinkimą, o nepatiks – visada galima išeiti.
Pačiam jauniausiam grupėje apie 20 metų, jis švenčia metus laiko blaivybės.
Kai kalbam apie 60 blaivių žmonių, kalbam apie 60, pasirinkusių gyvenimą. Ir kalbam apie dar dvigubai ar trigubai tiek laimingų šeimos narių ir dar daugiau kartų – jų artimųjų ir draugų.
„Ir kai šiandien manęs paklaustų, ko aš dar noriu iš gyvenimo, sakyčiau, turbūt nieko, - sako Aušra. - Turiu viską. Tik noriu būti blaivi.“
Vilma Kava, savanoriškai padedanti informuoti apie „AA“
***
Apie alkoholizmą iš mokslinės perspektyvos
Alkoholizmas – tai alkoholinė narkomanija, liguistas potraukis (priklausomybė) gerti alkoholinius gėrimus. Kitaip alkoholizmas gali būti apibrėžiamas kaip alkoholinių gėrimų vartojimas, trikdantis normalų žmogaus asmeninį, šeimyninį, socialinį ir darbinį gyvenimą.
Nors alkoholizmas išsivysto tik vartojant alkoholinius gėrimus, tačiau biologinis alkoholizmo išsivystymo mechanizmas nėra išaiškintas. Daugumai žmonių palyginus retas alkoholinių gėrimų vartojimas priklausomybės pavojaus nesukelia. Kaip svarbiausi alkoholizmo išsivystymą įtakojantys faktoriai nurodomi žmogaus socialinė aplinka, psichikos sveikata ir genetinis polinkis.
Bene akivaizdžiausias alkoholizmo požymis – liguistas, nenuvaldomas noras išgerti. Savo poreikio nepatenkinęs asmuo darosi irzlus, piktas, agresyvus. Dažnai, ypač vėlyvosiose stadijose, prasideda traukuliai, kaulų ir raumenų, galvos skausmai, haliucinacijos („Baltoji karštligė“). Išgėrus šie abstinencijos reiškiniai praeina.
Pradinėse stadijose žmogus ieško pretekstų, kad išgertų arba įteigia sau, kad išgers nedaug ir tik kompanijai palaikyti. Ieškoma ir draugijos, kuri palaikytų kompaniją geriančiajam. Kartais išgeriama kelis kartus per dieną, po nedaug. Vėlyvosiose stadijose alkoholikas geria vienas, be progų.
Pirmieji alkoholizmo požymiai:
- Geriama dažnai, tariant, kad tai padės nusiraminti po kasdieninių rūpesčių.
- Žema savigarba, bloga nuomonė apie save.
- Sprendimas mesti gerti ir nesugebėjimas jį vykdyti.
- Ieškoma pasiteisinimų, kodėl reikia išgerti.
- Atminties užtemimai – visai neprisimenama, kas vyko išgertuvių metu.
- Pastangos slėpti gėrimą – praleistas darbo dienas, pamokas, paskaitas bandoma pateisinti liga, meluojama.
- Dėl girtavimo kaltinami kiti žmonės.