Pasauliui susirūpinimą kelia ne tik koronaviruso delta atmaina, bet ir delta plius atmaina, kuri jau aptikta 12-oje šalių. Nors kol kas konkrečių žinių apie šios atmainos savybes nėra, manoma, kad delta plius gali būti dar labiau užkrečiama nei iš Indijos kilusi jos pirmtakė.
Profesoriaus Sauliaus Čaplinsko teigimu, šiuo metu Pasaulio sveikatos organizacija stebi 11-a SARS-CoV-2 viruso variantų, tačiau iš jų susirūpinimą kelia keturi: alfa, arba britiškoji, beta, gama ir delta atmainos.
Delta atmaina pirmą kartą užfiksuota gruodžio mėnesį Indijoje, o šiandien pasaulyje tampa dominuojanti. Atlikti stebėjimai rodo, kad ji plinta 40–60 proc. greičiau, palyginti su alfa atmaina, o pastaroji yra 60 proc. labiau užkrečiama už Uhano variantą.
Šiandien užsikrėtimų delta atmaina aptikta Jungtinėje Karalystėje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Turkijoje, Izraelyje, Portugalijoje, Šveicarijoje, Lenkijoje, Japonijoje, Nepale, Kinijoje, Rusijoje, Indijoje. Jeigu ši mutacija tokia pavojinga, ko galime tikėtis iš toje pačioje Jungtinėje Karalystėje birželio viduryje aptiktos delta plius atmainos?
„Delta plius kol kas neišskiriama kaip atskiras variantas, tačiau labai svarbu suprasti, kada atsiranda nauja atmaina. Ko reikia? Jeigu virusas labai greitai keičia šeimininką, kuo sparčiau jis plinta, natūralu, kad atsiranda geresnės sąlygos mutacijai. Kuo daugiau ir kuo greičiau virusas pagamina kopijų, tuo didesnė tikimybė, kad atsiras klaidų. Antra – tai labai svarbu – jeigu virusas papuola pas tokį šeimininką, kurio imuninė sistema nusilpusi, taip pat atsiranda palankios sąlygos mutacijoms“, – sakė S. Čaplinskas.
Jungtinių Amerikos Valstijų medicinos naujienų portalas „Medical News Today“ skelbia, kad nuo birželio vidurio naujoji delta plius atmaina aptikta 11-oje šalių ir registruoti 197 šios atmainos sukelti COVID-19 atvejai.
Ši atmaina yra to paties delta varianto porūšis, tačiau skiriasi viena spyglio baltymo mutacija. Būtent šis pokytis ir lemia didesnį užkrečiamumą.
Pasak Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorės Aurelijos Žvirblienės, duomenų apie šią atmainą yra labai mažai.
„Tikros informacijos, išskyrus tai, kad yra dar daugiau mutacijų, kol kas nėra. Yra spekuliacijų ir prielaidų, kad ši atmaina pavojingesnė, labiau virulentiška, bet patikimų duomenų nėra“, – sakė A. Žvirblienė.
Ši atmaina, Jungtinėje Karalystėje atsiradusi vasarą iš delta atmainos, ne tik turi naujų mutacijų, bet ir išlaiko delta variantui būdingus pakitimus.
Pasak profesorės, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad delta atmaina virusui yra ypač palankus variantas dėl didesnio užkrečiamumo bei kitokių COVID-19 ligos simptomų – jie labiau primena lengvą gripą, be to, delta atmainos sukeliamai COVID-19 ligai nebebūdingas skonio ir uoslės praradimas. Šie simptomai būdingi alfa atmainos sukeliamai ligai ir jie buvo specifiniai, leisdavo ligą lengvai identifikuoti. Delta atmainos sukeliamą COVID-19 ligą pastebėti gerokai sunkiau.
Suprasti, ko tikimės iš vakcinų
Tiek medikams, tiek mokslo bendruomenei nerimą kelia registruoti atvejai, kada nuo COVID-19 paskiepyti asmenys miršta užsikrėtę delta atmaina. Tokių mirčių, pasak VU Gyvybės mokslų centro profesorės, jau registruota Izraelyje ir Jungtinėje Karalystėje.
„Tai buvo rizikos grupės žmonės, vyresnio amžiaus. Yra tam tikras procentas mirusių žmonių tarp tų, kurie buvo visiškai paskiepyti“, – konstatavo A. Žvirblienė.
Tiesa, šiandien tai nėra dažnas reiškinys. Turimi duomenys byloja, kad COVID-19 vakcinos, ypač tos, kurios sudarytos iš dviejų dozių imunitetui įgyti, gana veiksmingai saugo nuo naujojo užkrato.
Remiantis įvairiais stebėjimais skirtingose šalyse matyti, kad vakcinų apsauga nuo delta atmainos ir jos sukeliamų komplikacijų siekia 80–90 proc.
„Mums svarbiausia yra suprasti, ko tikimės iš vakcinų. Mes tikimės apsaugos nuo sunkios ligos ir nuo mirties. Ši apsauga tikrai yra aukšto lygio. Net jeigu kalbame apie 80 proc., tai vis tiek yra labai daug. O patikrinti, ar žmogus kuriuo nors metu netaps viruso nešiotoju, ypač jeigu jis besimptomis – neįmanoma“, – tikino A. Žvirblienė.
