Įvairių šalių donorai pažadėjo daugiau nei 1 milijardą JAV dolerių, kad būtų išvengta Afganistanui gresiančios humanitarinės krizės. Nors Talibanas tiesiogiai šių lėšų negaus, jų skyrimas gali būti vertinamas kaip parama režimui.

Jungtinės Tautos surengė Afganistano donorų konferenciją kaip tik tuo metu, kai naujieji šalies administratoriai desperatiškai ieško tarptautinio pripažinimo savo islamistiniam režimui.

Anksčiau Ženevoje įvykusiame susitikime buvo surinkta daugiau nei 1 mlrd. JAV dolerių, kurie bus panaudoti pagalbos programoms Afganistane palaikyti.

Dešimtmečius trunkančių karų nustekentam Afganistanui humanitarinė krizė grėsė dar prieš rugpjūtį talibams perimant valdžią. Tačiau valdžią šalyje perėmus islamistams, padėtis dar pablogėjo, o tarptautinė bendruomenė vis dar nežino, kaip padėti afganistaniečiams, nepripažįstant kovotojų grupuotės legitimumo.

Daugelis šalių, norinčių teikti Afganistanui pagalbą, vis dar dvejoja, nes neturi jokių garantijų, kaip jų skirtos lėšos bus panaudotos valdant Talibanui.

Tarptautinėje donorų konferencijoje dalyvavęs Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas sakė, kad tarptautinė bendruomenė turi „prisiimti atsakomybę“ už Afganistano žmones, tačiau pagalbą teikiančioms agentūroms turi būti sudaryta „tinkama prieiga“, o jų darbuotojai turi turėti galimybę dirbti savo darbą „nesibaimindami Talibano grasinimų, tironijos ar ribojimų“.

„Nėra rizikos legitimizuoti režimą“

Buvęs Afganistano diplomatas Ahmadi Saidi sakė esąs įsitikinęs, kad pažadėtas finansavimas neatsidurs talibų rankose.

„Tai humanitarinė pagalba, kuria daugiausia naudosis JT ir nevyriausybinės organizacijos, – sakė jis. – Talibanas neturės galimybės pasinaudoti šiomis lėšomis, todėl nėra jokios rizikos legitimizuoti režimą.“

PSO pirminės sveikatos priežiūros programos direktorė Suraya Dalil taip pat mano, kad pagalbai skirtos lėšos nebus perduotos Talibanui. „Jas skirstys JT ir pagalbos organizacijos ir jos bus panaudotos aprūpinti maistu ir vaistais šalies viduje perkeltus afganus“, – sakė ji.

Anot Dalil, dauguma Ženevos konferencijos dalyvių kritikavo Talibano požiūrį į moteris.

„Tai, kad Afganistanui teikiama humanitarinė pagalba, nereiškia, jog tarptautinė bendruomenė pripažįsta Talibaną“, – sako ji.

Tačiau lieka neaišku, kaip pagalbos agentūros ir jų darbuotojai veiks Talibano valdomame Afganistane. Nepaisant patikinimų, kad tarptautinė finansinė pagalba nepateks į talibų rankas, islamistai visgi galės stebėti ir daryti įtaką pagalbos agentūroms ir jų darbuotojams.

Pripažinimas per pagalbą?

Tokios šalys kaip Pakistanas ir Kinija ragina tarptautinę bendruomenę priimti „naują realybę“ Afganistane ir paremti naują šalies valdžią.

„Pasaulis turi pripažinti šią naują realybę ir su ja susitaikyti. Pasverkite savo galimybes [ir nuspręskite], koks yra geriausias kelias judėti į priekį, – penktadienį Islamabade surengtoje spaudos konferencijoje sakė Pakistano užsienio reikalų ministras Shahas Mahmoodas Qureshi. – Mano nuomone, geriausias kelias į priekį yra tarptautinis bendradarbiavimas, o ne tarptautinė izoliacija.“

Kinijos Vyriausybė neseniai pažadėjo naujajai Afganistano Vyriausybei suteikti skubią humanitarinę pagalbą ir atsiųsti vakcinų, kurių bendra vertė siekia 200 mln. juanių.

„Afganistanas priklauso Afganistano žmonėms ir jo ateitis turėtų būti jo žmonių rankose, – viešėdamas Tiandzine sakė Kinijos užsienio reikalų ministras Wangas Yi. – Dabar Afganistano žmonės turi puikią galimybę užtikrinti nacionalinį stabilumą ir šalies vystymąsi.“

Kabule įsikūręs saugumo ekspertas Abdula Sataras Sadatas sako, kad tokios šalys kaip Iranas, Kinija ir Turkija išlaikė savo diplomatines atstovybes Kabule, o tai gali būti prilyginta „tyliam Talibano Vyriausybės pripažinimui“.

Šios šalys ne tik palaiko diplomatinius ryšius su Talibano valdomu Afganistanu, bet ir naudoja finansinę pagalbą režimui įteisinti bei stiprinti.

Buvęs Afganistano diplomatas Ahmadi Saidi mano, kad bet kuriai šaliai bus „sudėtinga“ bendradarbiauti su Talibano Vyriausybe, nes daugelis Talibano ministrų ir aukštų pareigūnų vis dar yra JT juodajame sąraše.

Gilėjanti humanitarinė krizė

Nepaisant sprendimo nenutraukti pagalbos teikimo, akivaizdu, kad Afganistanas susiduria su didžiule humanitarine krize ir tarptautinė bendruomenė negali užmerkti akių į Afganistano žmonių padėtį.

„Tarptautinis Afganistano finansavimas pastarąsias kelias savaites buvo nutrauktas. Dauguma privačių bankų neveikia, žmonės negali atsiimti indėlių“, – sakė Afganistano prekybos rūmų atstovas Khanas Janas Alokozai.

Anot Alokozai, skurdas šalyje auga. Neseniai JT pranešė, kad Afganistanas yra ant „visuotinio skurdo“ ribos ir per metus skurdas šalyje gali pasiekti 97–98 proc. lygį, lyginant su 72 proc. šiuo metu.

Kabulo universiteto dėstytojas Sayedas Masoodas sako, kad dabartinė padėtis Afganistane yra ne vien Talibano įsitvirtinimo šalyje išdava. „Ir iki tol buvo blogai. Pagalba labai reikalinga ir ji duos naudos, tačiau nepadės išspręsti Afganistano finansinių problemų, – sakė jis. – Labai svarbu, kad finansavimas būtų skirtas tam, kam reikia. Lėšos neturėtų būti švaistomos, kaip kad jau ne kartą yra buvę.“