Šiandien pasaulio finansų rinkos susiduria su precedento neturinčia krize, kuri kelia nerimą tiek investuotojams, tiek paprastiems piliečiams. Ekonomistai prognozuoja, kad šis nuopuolis gali būti didžiausias nuo Didžiosios depresijos laikų. Kas vyksta ir kaip tai gali paveikti mus visus?
Kas sukėlė krizę?
Pervirtintos rinkos ir per didelis skatinimas. Žymus ekonomistas Harry S. Dentas jau kurį laiką perspėjo apie artėjančią krizę, kurią jis vadina „mūsų gyvenimo didžiausiu nuosmukiu“. Dent pabrėžia, kad rinkos yra pervertintos, o per didelis skatinimo išlaidų lygis po COVID-19 pandemijos dar labiau pablogino situaciją.
Infliacija ir pinigų pasiūlos mažėjimas. Nepaisant aukštų kainų, pinigų pasiūla smarkiai sumažėjo. Tai kelia finansinį spaudimą šeimoms ir įmonėms. Kai kurie analitikai pastebi, kad tokios sąlygos nėra buvusios nuo Didžiosios depresijos laikų, kai pinigų pasiūla taip pat sparčiai mažėjo.
Ekonominis trapumas ir defliacijos grėsmė. Federalinės rezervų sistemos (Fed) pokyčiai ir vyriausybės išlaidų palaikymas sukuria didelę ekonominę nestabilumą ir defliacijos riziką. Ekonomistas Peteris Morici teigia, kad dabartinė situacija gali atvesti į dar gilesnę krizę nei per 2008-ųjų metų finansinį nuosmukį.
Prognozės ir jų poveikis
Staigūs rinkų kritimai. Harry S. Dentas prognozuoja, kad S&P 500 ir Nasdaq indeksai gali kristi atitinkamai 86% ir 92%, o nekilnojamojo turto kainos gali sumažėti iki 2012 metų lygio. Tai reikštų, kad investuotojai patirs didžiulius nuostolius, o nekilnojamojo turto rinka taps prieinamesnė, bet kartu ir nestabili.
Globalinis ekonominis poveikis. Tarptautinio valiutos fondo (IMF) duomenimis, pasaulinis ekonomikos augimas 2024 metais prognozuojamas 3.2%, tačiau esant tokiai krizei, augimas gali dar labiau sulėtėti. Pasaulio ekonomikos trapi būsena reiškia, kad bet kokia didelė finansų krizė turės ilgalaikių padarinių, paveikiančių daugelį šalių ir regionų (IMF).
Lietuvių ekonomistų požiūris
Rūta Vainienė, Lietuvos banko vyriausioji ekonomistė, teigia, kad ši situacija gali turėti didelį poveikį Lietuvos ekonomikai. Ji pabrėžia, kad nors Lietuva ir nėra tiesiogiai priklausoma nuo pasaulinių finansų rinkų, tačiau eksportas ir importas, taip pat investicijos iš užsienio šalių gali smarkiai nukentėti. „Lietuvos ekonomikos atsigavimas po COVID-19 pandemijos jau dabar yra lėtas, o tokia krizė gali dar labiau apsunkinti situaciją,“ – sako Vainienė.
Gitanas Nausėda, Lietuvos prezidentas ir ekonomistas, taip pat išreiškė susirūpinimą dėl galimos finansinės krizės padarinių. Jis pabrėžia, kad Lietuvos vyriausybė turi būti pasiruošusi priimti greitus ir efektyvius sprendimus, kad sumažintų krizės poveikį šalies ekonomikai.
Ką daryti toliau?
Atsargumas ir pasiruošimas. Ekspertai pataria būti atsargiems su investicijomis ir vengti didelių finansinių įsipareigojimų. Ekonomistas Harry S. Dentas rekomenduoja laikytis nuošalyje nuo rizikingų investicijų bent 6–12 mėnesių, kol situacija stabilizuosis.
Finansinis planavimas. Svarbu peržiūrėti savo finansinius planus ir atsargas. Rūta Vainienė pataria atkreipti dėmesį į savo taupymo ir išlaidų planus bei pasiruošti galimiems ekonominiams sunkumams. „Stenkitės turėti finansinį rezervą, kuris galėtų padėti pergyventi sunkesnius laikus,“ – sako ji.
Išvada. Šiandienos finansų rinkų panika kelia didelį susirūpinimą visame pasaulyje. Suprasdamas pagrindines priežastis ir imdamasis atsargumo priemonių, kiekvienas gali pasiruošti galimiems iššūkiams. Nepaisant neaiškios ateities, tinkamas pasiruošimas ir informuotumas gali padėti sumažinti krizės poveikį.
