Vaikai nėra COVID-19 rizikos grupėje, tačiau manoma, kad suvaldyti pandemijai reikės skiepyti ir juos tam, kad kuo didesnė visuomenės dalis turėtų atsparumą koronavirusui ir jis turėtų mažiau galimybių plisti. Vakcinų gamintojai jau atlieka vakcinos nuo COVID-19 klinikinius tyrimus su vaikais.
JAV farmacijos bendrovė „Moderna“ pradėjo vakcinos nuo koronaviruso klinikinius bandymus su vaikais, kurių amžius – nuo šešių mėnesių iki 11 metų. Planuojama, kad bandymuose dalyvaus apie 6750 vaikų JAV ir Kanadoje. „Moderna“ ir „Pfizer“ bendrovės jau yra pradėjusios vakcinos bandymus su vaikais nuo 12 metų. „AstraZeneca“ apie pirmuosius vakcinos tyrimus su vaikais paskelbė vasarį. Juose dalyvaus 6-17 metų vaikai ir paaugliai.
Vos sukurtos vakcinos nuo COVID-19 pirmiausia patvirtintos naudojimui suaugusiems („Pfizer“ vakcina galima skiepyti nuo 16 metų). Pasak Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikos profesoriaus, gydytojo pediatro, habil. dr. Vytauto Usonio, tai yra normali praktika, kad iš pradžių naujos vakcinos ar vaistai bandomi su suaugusiaisiais.
„Yra bendra tvarka, kad naujai sukurtos vakcinos pirmiausia bandomos su suaugusiais savanoriais. Kai parodoma, kad jos saugios ir veiksmingos suaugusiems, amžiaus kartelė leidžiama žemyn. Taip yra dėl tyrimuose dalyvaujančių vaikų saugumo. Aišku, ta kartelė turės dar žemiau nusileisti, galvojant apie vaikus mūsų visuomenės gyvenime, kada vaikai pradeda lankyti kolektyvą“, – portalui manodaktaras.lt sako gydytojas pediatras V.Usonis.
Suvaldyti pandemijai reikės skiepyti ir vaikus
Nors vaikai nėra rizikos grupėje dėl COVID-19, manoma, kad vaikus ir paauglius bus būtina paskiepyti tam, kad būtų pasiektas kolektyvinis imunitetas ir būtų suvaldyta pandemija. „Epidemiologai yra paskaičiavę, kad apie 70 proc. visuomenės turėtų turėti imunitetą, kad infekcija nebeplistų kaip epidemija. Be vaikų tuos 70 proc. pasiekti yra sunkiai įsivaizduojama“, – sako VU profesorius V.Usonis.
Pasak Lietuvos vyriausiosios epidemiologės Loretos Ašoklienės, nors pagrindinės COVID-19 ligos rizikos grupės yra vyresnio amžiaus asmenys ir asmenys, sergantys lėtinėmis ligomis, infekcijos plitimui įtakos turi viruso cirkuliacija ir tarp vaikų. „Tai būdinga ir kai kurioms kitoms užkrečiamosioms ligoms, kai vaikai nėra pagrindinė rizikos grupė sirgti sunkiai, tačiau infekcijos cirkuliacija tarp vaikų lemia ir intensyvesnį cirkuliavimą kitose gyventojų grupėse – rizikos grupėse. Dėl amžiaus ypatumų vaikų populiacijoje virusui yra geresnės sąlygos plisti – uždari kolektyvai, daugiau kontaktų ir pan. Vaikų skiepijimas turi dvejopą efektą – apsaugą nuo ligos paskiepytiems vaikams bei viruso plitimo lėtinimą“,– sako epidemiologė L.Ašoklienė.
VU Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikos profesorius, gydytojas pediatras V.Usonis sako, kad vis dar neaiškus vaikų kaip grupės vaidmuo platinant COVID-19. Nors vaikai retai serga sunkiai, tačiau, patys neturėdami simptomų, gali perduoti ligą kitiems. Dėl to jų skiepijimas gali būti dar aktualesnis.
„Didelės diskusijos vyksta ir šiandien nėra vieningos nuomonės, kiek vaikai yra aktyvūs kaip COVID-19 užkrato platintojai visuomenėje. Pavyzdžiui, gripu vaikai serga ir gali sirgti sunkiai. Bet didžiausias vaikų keliamas pavojus yra tas, kad jie yra labai aktyvūs visuomenėje – mokykla, darželis, būreliai, draugai, kiemas. Jie parneša gripo virusą namo, kur gali būti jų seneliai. Yra žinoma, kad vaikai yra gripo viruso platintojai. Dėl COVID-19 yra prieštaringų nuomonių, bet neatmetama, kad vaikai gali vaidinti tokį epidemiologinį vaidmenį“, – sako VU profesorius V.Usonis.
Vaikai COVID-19 serga rečiau ir lengviau, bet sunkių atvejų irgi būna
Pasak vaikų ligų gydytojo V.Usonio, paprastai vaikai COVID-19 serga gerokai rečiau ir lengviau nei suaugusieji. Tačiau pasitaiko ir sunkių ligos formų. „Iš sunkių komplikacijų – daugybinis organų nepakankamumas, vadinamasis Kawasaki sindromas, sunkios kvėpavimo takų pažeidimo formos vaikams. Laimė, retai, bet pasitaiko vadinamasis post-covid sindromas, kai net ir nesunkiai COVID-19 persirgusiems vaikams ilgam lieka sutrikęs jų darbingumas, fizinis pajėgumas, aktyvumas. Jeigu kelis mėnesius vaikas negali eiti į mokyklą, vargina silpnumas, sumažėjusi dėmesio koncentracija, mokymosi pajėgumas, tai nėra nekaltas dalykas. Skiepai – vienas iš būdų išvengti to“, – sako vaikų ligų gydytojas V.Usonis.
Be to, baiminamasi, kad plintančios koronaviruso mutacijos gali sukelti sunkesnes ligas vaikams.
Kada bus skiepijami vaikai?
„Moderna“ ir „Pfizer“ bendrovių atliekamų klinikinių tyrimų su vaikais nuo 12 metų rezultatų tikimasi vasarą. Taigi galbūt jau rudenį galėtų būti patvirtintos pirmosios vakcinos paaugliams.
Monika Kairienė, manodaktaras.lt
