Kaip paprastai rudenį, spalio mėn. 24 d. įvyko kasmetinis ŠALFASS suvažiavimas, tiesa, šiemet, kaip ir daugumos kitų organizacijų – nuotoliniu būdu per „Zoom“ konferencijų sistemą. Kalbiname stambiausios išeivijoje lietuviškos sporto mėgėjų Sąjungos ilgametį pirmininką Lauryną R. Misevičių, kuriam šiais metais teko nelengvas iššūkis toliau vesti šią organizaciją į priekį nepaisant visą pasaulį apėmusios pandemijos, kuri stipriai apribojo visų visuomeninių ar pelno nesiekiančių bendruomeninių organizacijų veiklą ir lėšų telkimą dabar.

– Kaip pasikeitė išeivijos / JAV sporto veikla atėjus Covid-19 pandemijai?

– Pasikeitė viskas nuo 2020-ųjų vasario pabaigos. Mums ir PLB Sporto komitetui bei Lietuvos krepšinio federacijai labai pasisekė, kad „Visų žvaigždžių“ dienos renginių metu Čikagoje pavyko surengti puikų Kaune statomų Krepšinio namų paramos renginį, kuriame dideliame būryje Vėjų miesto sportui neabejingų lietuvių netgi sudalyvavo pats LKF prezidentas Arvydas Sabonis. Po to viskas nutrūko, jokių „gyvų“ varžybų ir apskritai susibūrimų nebeorganizuojame, nes neleidžia aplinkybės.

– Ar įvyko bent kokios sporto sakos varžybos šiais probleminiais metais?

– Be minėto grandiozinio lėšų telkimo renginio „Kunigaikščių užeigoje“ Čikagoje vasario 15-ąją dar ŠALFASS Slidinėjimo komitetas spėjo surengti savo kasmetines kalnų slidinėjimo varžybas pačią paskutinę vasario mėnesio dieną. Į Kolorado valstijoje esančius snieguotus Steamboat Springs kalnus rinkosi šios sporto šakos entuziastai – sulaukta nemažo būrio slidinėjimo mėgėjų, tarp jų buvo ir Linas Vaitkus, kuris kartu su Lietuvos slidinėjimo komanda 1998 m. dalyvavo Žiemos olimpinėse žaidynėse. Oras pasitaikė puikus, susirinkusieji džiaugėsi galimybe praleisti savaitgalį gražios gamtos apsuptyje ir išmėginti jėgas slidinėjimo trasose. Tačiau visas kitas sporto šakas, įskaitant jubiliejines ŠALFASS žaidynes, suplanuotas gegužės mėnesį Lemonte, teko atšaukti arba atidėti.

– Kokios tendencijos ateičiai, kitiems metams? Ar lietuviai išvis tebesportuos?

– Na, visų pirma tikėsimės, kad sekančiais metais bus pagaliau suvaldytas naujojo koronaviruso Covid-19 beatodairiškas plitimas, kad po truputėlį sugrįšime į normalų gyvenimą, nors, kaip turbūt ir dauguma, esu įsitikinęs, kad naujoji normalumo sąvoka bus gerokai kitokia. Tačiau viltingai žiūriu į 2021-uosius. Pirmiausia labai norėtųsi, kad pavyktų suruošti 70-ąsias ŠALFASS žaidynes išeivijos lietuvių sostine laikomoje Čikagoje, bet svarbiausia yra dalyvių ir žiūrovų saugumas, užtat priimti sprendimo dėl konkrečių datų negalime skubėti.

Lietuviai sportavo, sportuoja ir toliau sportuos, tik galbūt kiek kitokia forma, kaip pavyzdžiui bėgimas, golfas, galų gale žvejyba... Netgi įtraukčiau į naujų sporto šakų rūšis grybavimą – mes šiuo metu Šiaurės Vakaruose kas savaitgalį išsiruošiame į Oregono ar Vašingtono valstijų miškus, sukoriame ir 10, ir 20 kilometrų gamtoje, ir dar gardžią vakarienę susirenkame!

– Kaip praėjo pirmasis istorijoje per 70 metų Šalfass suvažiavimas per „Zoom“?

– Daug geriau, negu dauguma Valdyboje tikėjomės. Susirinko nemažai dalyvių, kurie galbūt gyvai nebūtų sudalyvavę, o iš namų savo pasijungė. Nudžiugino didelis garbės svečių dėmesys: „Zoom“ suvažiavimo pradžioje sveikino abudu LR ambasadoriai – JAV ir Kanados, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos viceministrė Kornelija Tiesnesytė, kuruojanti sporto reikalus, Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Valdybos pirmininkė Dalia Henke, JAV LB Tarybos narys, bendros LR Seimo ir JAV Lietuvių Bendruomenės komisijos atstovas, buvęs Pasaulio Lietuvių Centro vadovas A. Žilys. Sprendėme daug einamųjų klausimų, patvirtinome gerokai atnaujintus ŠALFASS įstatus, kuriuos ruošėme ištisus metus – jie nebuvo keisti nuo Lietuvos Nepriklausomybes atkūrimo laikotarpio… ŠALFASS nesustojo ir per pandemiją, tiesiog adaptavomės ir įžengėme į skaitmeninį pasaulį.

– Daug kas iš visuomenininkų šiais metais į lietuvišką veiklą žiūri kaip į prarastą laikotarpį, o kaip su ŠALFASS?

– Žinoma, kad metai be galo sudėtingi, bet kaip ir mūsų gyvenime, versle ar visuomeninėje bet kokioje veikloje, išlieka stipriausieji! Turime transformuoti ir seniausiai veikiančios užsienio Lietuvių sportinės Sąjungos veiklą dalinai į nuotolinę. Sportuojame kas kaip galime savo miestuose, rajonuose, namuose ir susibūrę į mažesnes grupeles, kol tokios aplinkybės, oficialių krepšinio ar dar kitų kontaktinių sporto šakų sezonų šiais metais pradėti nebesitikime, bet baltos vėliavos toli gražu nekeliame, anaiptol, kaip tik tokiu pandemijos laikmečiu labai svarbu sveika gyvensena ir fizinė kultūra, tik sportuojant liksime sveikesni ir atsparesni koronavirusui bei kitoms ligoms, ypatingai ateinant šaltajam metų laikotarpiui. Nepraraskime optimizmo! Motyvacijos judėti nepritrūksime.

– Šiais sunkiais sportininkams laikais vis dėlto bandėte organizuoti tradicinį Ambasados taurės krepšinio turnyrą. Tiesa jis vyko virtualiai. Ar pasiteisino šis projektas, ar daug išeivijos lietuvių pasijungė dalyvauti šiose virtualiose varžybose?

– Lietuvos Respublikos ambasada Jungtinėse Amerikos Valstijose jau 17 metų organizuoja Ambasadoriaus krepšinio taurės turnyrą, kuris tapo ypatingai laukiamas renginys JAV lietuvių ir Vašingtono (D.C.) diplomatinėje bendruomenėse. Dėl pasaulį sukrėtusios pandemijos, šiemet turnyras persikėlė į virtualią erdvę. Nors pasikeitęs formatas neleido suburti krepšiniu kvėpuojančių Amerikos lietuvių į vieną vietą, tačiau atvėrė duris dalyviams iš viso pasaulio. Ambasadoriaus krepšinio taurės konkurso organizatoriai sukvietė dalyvius varžytis baudų, tritaškių, įdomiausio / išradingiausio metimo bei šeimos varžybų rungtyse.

Daugiausiai susidomėjimo sulaukė baudų metimo rungtis, kuri šiemet dedikuota a.a. Stanislovo Kavaliausko vardui atminti. Stanislovas buvo aktyvus JAV Lietuvių bendruomenės narys ir gerai žinomas krepšinio entuziastas, subūręs praėjusiais metais ŠALFASS žaidynes laimėjusią Niujorko „Geležinio Vilko“ komandą, kuri yra iškovojusi ir Ambasados taurę prieš keletą metų vykusiame turnyre.

Baudų metimo rungtyje 14 metimų iš eilės pataikė ir pirmąją vietą laimėjo Ianas Fluellenas iš JAV kongreso, tritaškių metimo konkurse geriausiai pasirodė Stanislovo sūnus Gytis Kavaliauskas iš Niujorko, kuris pataikė 22 tritaškius per 3 minutes, įdomiausio metimo rungtyje sužibėjo Mindaugas Užkurėnas iš Pensilvanijos, „kabliu“ pataikęs nuo tritaškio linijos, o šeimos varžybų rungtyje nugalėjo Slovėnijos ambasada. Virtualus turnyras sulaukė dalyvių iš įvairių Amerikos valstijų, Lietuvos ir net užsienio šalių. LR Ambasada JAV dėkoja savo ilgamečiams partneriams ir rėmėjams už turnyro organizavimą bei informacijos platinimą – ŠALFASS, PLB Sporto komitetui, TCE LLC bendrovei, įkurtai Lauros ir Vitalijaus Kaleinikovų bei Lietuvių Fondui.

Labai tikimės, kad kitais metais vėl galėsime pasimatyti gyvai sostinėje Vašingtone!

– Ar tikite, kad sportinė veikla vėlgi sugrįš į savo buvusias pozicijas, ar nenukentės sportininkų meistriškumo lygis? Kuria linkme pasuks profesionalus sportas?

– Nemanau, kad sportui pandemija turės tokią didelę neigiamą įtaką, kaip kokiam turizmui ar aviacijos industrijai, galų gale didelio masto koncertams ar susitikimams, kitiems renginiams uždaroje erdvėje. Net ir dabar, kuomet beveik viskas kitas merdi, sportinės varžybos daug kur tebevyksta, be žiūrovų arba smarkiai apribojus jų skaičių, tačiau vis vien teberengiamos. 2021-ieji bus lūžio metai šiuo klausimu, nes vieną sykį atidėta Olimpiada tiesiog nebegali būti vėl atkelta, ko gero nuo to labai priklausys aukšto meistriškumo sportininkų situacija.

– Kaip manote, ar pandemijos mastai yra tokie platūs ir pavojingi, kad būtina smarkiai (ar iš dalies) apriboti sirgalius sporto arenose? Man asmeniškai sportas be žiūrovų visiškai praranda savo žavesį ir sportinę dvasią...

– Nesu medicinos ir sveikatos apsaugos srities specialistas, kad galėčiau profesionaliai reikšti savo nuomonę šiuo klausimu. Mes, lietuviai, ir taip per daug linkę politikuoti, tačiau palikime svarbius klausimus spręsti tų sričių specialistams, kurie užima vadovaujančias pareigas, turi tautos ir valstybės vadovų pasitikėjimą ir, svarbiausia, yra įgiję reikiamą išsilavinimą bei ilgametę patirtį. Negaliu nesutikti su teiginiu, kad sporto varžybos be žiūrovų tribūnose yra tas pats, kaip kad būdavo anksčiau, tačiau, kaip jau minėjau atsakant į kitą klausimą, svarbiausias faktorius yra visų jų dalyvių – pačių sportininkų, žiūrovų, aptarnaujančio personalo, žurnalistų saugumas ir sveikata. Kol kas Covid-19 siautėja visame pasaulyje, taigi ir turime imtis visų atsargos priemonių, kad ir kaip nepatraukliai jos atrodytų iš pirmo žvilgsnio, nes tai ko gero padės.

Lauryną Misevičių kalbino Dainius Ruževičius, Čikaga