„To taip vadinamo teisėjo, kuris iš esmės atima iš mūsų šalies teisę vykdyti įstatymus, nuomonė yra juokinga ir bus atšaukta“. Ne, tai nėra už vairavimą apsvaigus areštuoto jauno chuligano „Twitter“ žinutė, kurią jis „slapta“ išsiuntė iš savo „iPhone“, kad interneto platybėms išlietų savo nuoskaudą. Taip šiais laikais reiškiasi (tame pačiame „Twitter“, kur daugiau) Jungtinių Valstijų prezidentas. Konstitucijos garantas, prisiekęs ją – su visais joje išdėstytais principais, tokiais kaip valdžios padalinimas, nepriklausoma teismų sistema ir įstatymo pirmenybė – ginti ne šiaip sau, o net ant dviejų Biblijų.
Tokios demonstratyvios nepagarbos teismui nėra parodęs net Putinas (teisybės dėlei reikia pasakyti, kad vergiški Rusijos teismai nė karto nėra išdrįsę atšaukti nė vieno jo įsakymo). Ta prasme, jis senų seniausiai yra sutrypęs ir šalies, ir tarptautinius įstatymus, ir teisės normas, tačiau bent jau žodžiais stengiasi apsimesti padoriu piliečiu, matyt, prisimindamas savo juridinį išsilavinimą.
O štai Trumpas nė nebando to daryti. Prieš tai jis atleido Jungtinių Valstijų generalinę prokurorę Sally Yates (už tą patį – atsisakymą palaikyti jo „antiimigracijos“ įsaką). Tai padaryti jis formaliai turėjo teisę, tačiau atkreipkite dėmesį į jo formuluotes, dėstant atleidimo argumentaciją! „Ji išdavė ministeriją, atsisakydama laikytis teisinės tvarkos, skirtos Jungtinių Valstijų piliečių saugumui užtikrinti“, „yra Obamos administracijos statytinė“, kuri „parodė silpnumą dėl sienų klausimo ir ypatingą silpnumą nelegalios migracijos problemos klausimu“. Beje, šįkart, tai ne „vyriškos šnekos persirengimo kambaryje“ ir net ne „Twitter“ – tai oficialus valstybinis dokumentas. Tiesiog kaip ištrauktas tiesiai iš Stalino laikų archyvų.
Štai dar viena citata: „Mano įsakymu yra parengtas teismo sprendimo apskundimas. Kitas mano žingsnis – reikalavimas pripažinti tą sprendimą ekstremistiniu, sąmoningai nukreiptu į situacijos destabilizavimą. Reikalauju griežtai nubausti provokatorius, priėmusius šį teismo sprendimą ir bandančius eskaluoti situaciją mūsų šalyje. Jei su jais nebus susitvarkyta pagal dabar galiojančius įstatymus, aš asmeniškai priversiu juos atsiskaityti.“
Ne, tai jau nebe Trumpo pasisakymas, ir net ne Putino, kaip jau anksčiau minėjau. Patys įžvalgiausi skaitytojai jau turbūt atspėjo, kad tai ir vėl yra Čečėnijos vadas Ramzanas Kadyrovas, kuris taip pasisakė, beje, dėl visai priešingo dalyko, nei Trumpo atveju: dėl „antiislamiško“ Sachalino – net ne Čečėnijos! – teismo sprendimo. Tačiau sutikite – kaip ir praėjusiame mano straipsnyje, kuriame šiuodu veikėjus paraleliai citavau, jų kalbėjimo stilius yra labai panašus, tik kad Rusijos budelių mėgstamiausias žodis „ekstremizmas“ dar netapo neatsiejama amerikiečių politinio-teisinio leksikono dalimi.
Tačiau tai tik laiko klausimas. Beje, tas laikas neprailgs. Aplink vien priešai, šalis apsupta teroristų, besiveržiančių sugriauti mūsų stabilumą ir saugumą (beje, kaltinimai terorizmu – tik ne islamo, o „kontrrevoliuciniu“ – buvo patys mėgstamiausi ir stalinizmo budelių tarpe – žr. SSRS Baudžiamojo kodekso 58-8 str.), o viduje pilna jų bendrininkų, išdavikų ir kenkėjų, Trockio, oj, atleiskite, Obamos statytinių, demonstruojančių nusikalstamą silpnumą sienų klausimu ir kitokių kontrrevoliucinių diversijų atvejais (58-14 str.)... Vyriausias Trumpo patarėjas strateginiais klausimais Steve’as „Pasijuskite Pažeminti ir Užsičiaupkite“ Bannonas, prie visų kitų savo „pasiekimų ir nuopelnų“ dar ir sugebėjo pavadinti save leninistu, taip išreikšdamas susižavėjimą ir pagarbą Lenino metodams. (Vėliau jis pareiškė, kad, matote, tokio pokalbio „neprisimena“: tačiau juk jei kažkas labai smarkiai prieštarauja žmogaus pažiūroms, jam net nereikia nieko aiškinti apie prastą atmintį – jis iš karto ir labai tvirtai pasako, kad niekada negalėjo nieko panašaus pasakyti!)
Visai neseniai aš įrodinėjau „stručiams“ abiejose Atlanto pusėse, kad naujieji 1937-ieji metai Rusijoje yra dar ir kaip įmanomi. Dabar jau laikas svarstyti, ar jie tikrai tokie neįmanomi Amerikoje. Beje, jei neskaitėte Harry Turtledove’o romano „Joe Steele“ – primygtinai rekomenduoju tai padaryti.
Būtent daugumos įsitikinimas, kad „pas mus nieko tokio negali būti!“, kaip tik ir padaro „tai“ įmanomu. Žmonės atsisako tikėti savo pačių akimis, kol nebūna per vėlu. Ar reikia priminti, kiek žmonių laikė neįmanomu, kad Trumpas taps respublikonų partijos kandidatu, o paskui – laimės rinkimus? Tokie pat „neįmanomi“ yra ir visi tolimesni subjekto žingsniai. Subjekto, nuo pirmųjų dienų valdžioje demonstruojančio, kad laisvą spaudą ir nepriklausomus teismus laiko priešais ir trukdžiais, kuriuos reikia pašalinti. Kaip, beje, ir kitus fundamentalius demokratijos institutus: priminsiu, kad „sąžiningi rinkimai“ pagal Trumpą yra tie, kuriuos jis laimi. O tie, kuriuose jis pralaimi – visada yra „sufalsifikuoti“.
Nenuostabu, kad jo gerbėjų mentalitetas – su kuriais man teko nelaimė bendrauti internete – yra toks tamsus sovietmečio miškas, kad nors imk ir dabar sodink juos į Stalino laikų partijos suvažiavimo prezidiumą. Jų argumentų lygis, patys suprantate, koks – „kaip drįsti prieštarauti teisėtai išrinktam prezidentui, eiti prieš tautos valią?!“ (Tą patį iš esmės kliedi ir Bannonas.) Kai jiems primeni, kad už Trumpą balsavo MAŽUMA, ir tik mūsų netobula netiesioginė rinkimų sistema padėjo beveik trimis milijonais balsų pralaimėjusiam asmeniui atsidurti valdžioje – „kaip drįsti kritikuoti mūsų sistemą?“. Jiems niekaip į galvą neateina, kad net jei už savo stabuką balsus atidavė 89 % „putinistų“ arba 99,9 procentai „stalinistų“ – laisvas žmogus turi neatimamą teisę kritikuoti ir prezidentą, ir sistemą, ir pačią tautą su visa jos valia.
Ne, žinoma, negaliu tvirtinti, kad jie visi tokie. Tačiau už Trumpą nubalsavo pati bukiausia ir neišmanėliškiausia baltosios Amerikos dalis. Ir tai sociologinis faktas. (Pati bukiausia ir neišmanėliškiausia spalvotosios Amerikos dalis, praėjusį kartą nulėmusi Obamos pergalę, šįkart nusprendė likti namuose, pademonstravusi, kad proto jai užtenka tik tam, kad sugebėtų atskirti kandidatus pagal spalvą. O jei tarp kandidatų nėra savo juodojo „bro“, tai nėra ko kelti užpakalio nuo sofos, net jei yra sprendžiamas kur kas labiau principinis ir daugiau nulemiantis – taip pat ir jai pačiai! – klausimas, nei praėjusį kartą.)
Tačiau ir pats Trumpas ne ką protingesnis už savo elektorato branduolį. Begalinis supratimo trūkumas, kurį pademonstravo jo „antiteroristinis“ įsakas, eilinį kartą parodė jo nesugebėjimą numatyti ar apskaičiuoti nors žingsnį į priekį. Kalbant apie užsienio politiką, jis ne tai kad čiumpa Putino masalą ir netyčia užkimba ant jo kabliuko – ne, jis ryja pliką kabliuką ir prašo dar! Na kuo, KUO reikia būti, kad iki šiol, po 16 mėnesių trunkančių rusų nusikaltimų Sirijoje (kurių aukomis tapo daugiau nei 4 750 taikių civilių gyventojų, įskaitant 1 160 vaikų), Rusijoje – pagrindinėje pasaulinio terorizmo globėjoje – įžvelgtum „sąjungininkę kovoje su ISIS“?!
Specialiai idiotams Miuncheno saugumo konferencija neseniai dar kartą patvirtino: 80 % visų rusų atakų Sirijoje buvo įvykdytos ne prieš ISIS taikinius. Palyginimui: ne į ISIS taikinius įvykdyta vos 6 % Amerikos koalicijos aviacijos atakų – taip atrodo kare, deja, neišvengiamos klaidos, o ne sąmoningi išpuoliai prieš civilius.
Tačiau Trumpas čia nemato jokio skirtumo. Štai duodamas interviu „Fox News“ jis jau kelintą kartą aiškina (šįkart kaip tik per eilinę kruviną eskalaciją, rusų okupantų sukeltą Donbase), kaip gerbia Putiną. „Tačiau juk Putinas – žudikas!“ – pagaliau nebeišlaiko net „savas“ žurnalistas, o į tai Trumpas kuo ramiausiai atsako pačia mylimiausia sovietų-rusų propagandos teze, kad Amerika pati yra tokia pat. Ir dar: visai neseniai Baltieji rūmai paprašė žvalgybos informacijos apie Lenkijos „įsiveržimą“ į Baltarusiją – ir ne, tai ne anekdotas!
Tačiau kaip tik Trumpo neadekvatume aš ir matau viltį. Protingas, viską gerai apskaičiuojantis ir pasveriantis niekšas jo vietoje būtų nenugalimas. O šis vaikščiojantis prasto skonio simbolis, jau turintis žemiausius istorijoje prezidentavimo pradžios reitingus, su kiekviena nauja kvailyste grims vis giliau ir giliau, kol galutinai perpildys net savo bendrapartiečių kantrybės taurę, ir šiems teks balsuoti už apkaltą, kuriai jis tikrai užtikrins pagrindą. Aišku, norėtųsi, kad tai nutiktų anksčiau nei jis prives Ameriką ir pasaulį prie destrukcijos ir chaoso...
Dėl vieno aš neabejoju: arba demokratija sunaikins Trumpą, arba Trumpas sunaikins demokratiją. Kito kelio nematau.
Jurijus Nesterenka
