Prekyba ir visa situacija, susijusi su Kinija, nesikeis, tokią poziciją susitikime su prezidentu, ministrų kabineto ir verslo atstovais teigia išgirdęs aukštųjų technologijų įmonių grupės „Brolis Group“ vienas iš įkūrėjų mokslininkas Kristijonas Vizbaras. Anot jo, tai verslą verčia ieškoti kitų rinkų plėtrai ir parodo, kad verslas buvo paaukotas.
„Mano tikslas susirinkime buvo iškomunikuoti Lietuvos lazerių sektoriaus ir Vokietijos automobilių pramonės įmonių ir Vokietijos žemės ūkio kapitalo įmonių poziciją, gautą iš Vokietijos amatų rūmų, taip pat išdėstyti situaciją ir prašymą deeskaluoti, normalizuoti situaciją su Kinija. Tai mes tokią poziciją išsakėme.
Ką mes išgirdome? Pavadinkime taip, kad galbūt ta situacija galutinai paaiškėjo. Užsienio reikalų ministras gana tiesiai pasakė, kad situacija su Kinija nesikeis. Prekyba iš Lietuvos ir santykiai su Kinija ir Europos Sąjunga nepasikeis. Formaliai mes buvome paaukoti dėl nežinau... vertybinės politikos“, – teigė K. Vizbaras.
Anot jo, toje situacijoje verslai yra priversti ieškoti kitų rinkų verslo plėtrai. „Taip supratome, kad greitų pasikeitimų šioje situacijoje nebus“, – tvirtino K. Vizbaras.
Jis pridūrė, kad į kitas rinkas būtų perkelta gamyba, verslo plėtra, tačiau ne pati įmonė. „Mes tai jau darome ir daugelis mūsų sektoriaus gamybinių įmonių tai jau daro“, – patikino K. Vizbaras.
Paklaustas, ar tikisi, kad verslo pagalbos priemonės, kurios šiuo metu derinamos su ES, kompensuos reikšmingą dalį patirtų nuostolių, K. Vizbaras tvirtino, kad į paramą nėra orientuojamasi.
„Mes nesame orientuoti į paramą. Taktinėms situacijoms, kiekvienai įmonei ji individuali – galbūt kai kam reikia, kai kam mažiau reikia. Esmė yra ne parama, įrankiai. Esmė yra galimybė vykdyti veiklą, galimybė parduoti.
Reikia suprasti, kad tiek automobilių pramonės sektoriuje, tiek lazerinių technologijų sektoriuje, kuris nori dirbti per globalias tiekimo grandines, mes negalime ignoruoti to fakto, kad Kinija tose grandinėse dominuoja. Ne mes tai pasirinkome. Taip tiesiog yra. Jeigu mes negalime parduoti savo gaminių, komponentų, nei tiesiogiai, nei netiesiogiai, tai mes šioje geografinėje vietoje negalime vykdyti veiklos arba labai ženklios dalies verslo. Tą dalį mes perkeliame. Tai šiuo metu jau vyksta“, – tvirtino K. Vizbaras.
Nausėda: kartais pakylame aukštai į dangų ir nematome, ant ko stovime
Prezidentas Gitanas Nausėda po susitikimo tvirtino, kad per susitikimą buvo aptarta susiklosčiusi situacija, galimi situacijos sprendimo būdai.
„Verslo atstovai gana aiškiai ir nedviprasmiškai identifikavo mūsų nuostolius, problemas. Be jokios abejonės, mes negalime nereaguoti į susiklosčiusią situaciją. Šiandien aš nenoriu leistis į praeitį ir kalbėti apie tai, ką buvo galima padaryti geriau, ką buvo galima sklandžiau koordinuoti. Šiandien, man atrodo, mes turime aiškiai išmokti pamokas iš visos šitos istorijos“, – tvirtino prezidentas.
Anot jo, šiuo metu reikėtų dar intensyvesnio bendradarbiavimo su Lietuvos partneriais. Jo vertinimu, Lietuvos ir Kinijos santykių aspektai turėtų būti Europos Sąjungos ir Kinijos santykių aspektais.
Jis taip pat priminė, kad kovą turėtų įvykti ES ir Kinijos atstovų susitikimas, todėl iki to laiko svarbu atlikti būtinus darbus, kad Lietuvos problematika būtų pristatyta pačiu aukščiausiu lygmeniu.
„Labai svarbu pasiekti, kad toje situacijoje, kurioje dabar esame, būtų surasti sprendimai, maksimaliai palankūs mūsų verslui. Kartais atrodo, kad būtent empatijos verslui, pastangoms kurti darbo vietas, didinti pajamas mes pristingame. Mes kartais leidžiamės į labai aukštas materijas, pakylame aukštai į dangų, nematydami, ant ko stovime“, – tvirtino G. Nausėda.
Svarstoma apie pelno mokesčio sistemos pakeitimus
Kalbėdamas apie galimus sprendimo būdus, prezidentas minėjo, kad derėtų išnaudoti alternatyvius plėtros būdus į kitas rinkas: „Čia labai daug vilčių dedu mūsų suintensyvėjusiems kontaktams ir su Indija, ir su Australija, ir su kitomis regiono valstybėmis. Manau, kad ateityje galime tikėtis raškyti tam tikrus šito darbo vaisius.“
Anot prezidento, taip pat buvo kalbama apie mokestinės sistemos pokyčius bei apyvartinių lėšų papildymo galimybes, Europos Sąjungos gaivinimo fondo geresnį panaudojimą verslo interesams įgyvendinti.
„Kalbėjome apie galimas pelno mokesčio sistemos pataisas. Prezidentūra, jeigu reikės, yra pasirengusi inicijuoti savo sprendimus ir pateikti juos Lietuvos Respublikos Seimui. Taip pat kalbėjome ir apie apyvartinių lėšų papildymo galimybes, apie ES gaivinimo fondo paskolinės dalies geresnį panaudojimą mūsų verslo interesams įgyvendinti.
Tai yra procesai. Pabrėžiu – politika yra procesas. Aš matau problemą, kad politika yra procesas, o verslas – orientuotas į rezultatus. Šiandien jis akivaizdžiai konstatuoja, kad nuostoliai yra nemaži ir ateityje jie gali tapti dar didesni. Štai kodėl turime ne tik kreipti dėmesį į darbą su savo partneriais, sąjungininkais, bet ir įgyvendinti deeskalacijos planą“, – tvirtino G. Nausėda.
Landsbergis: deeskalacija priklauso nuo tų, kurie pasirinkę situaciją eskaluoti
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, paklaustas, ar pritaria prezidento pozicijai, kad kartais diskutuojama apie aukštąsias materijas, nekreipiant dėmesio į realius verslo poreikius, teigė manantis, kad Lietuvai pavyksta suderinti Lietuvos strateginę poziciją ir verslo interesus.
Paklaustas, koks prezidento minimas situacijos deeskalacijos planas buvo aptartas, ministras pabrėžė, kad ši iniciatyva pirmiausia turėtų eiti iš Kinijos, kuri situaciją ir eskaluoja.
„Tiesiog yra tam tikros diskusijos kryptys, kuriomis galime kalbėtis su savo kolegomis, pavadinkime, Pekine. Esame tam tikrų pasvarstymų perdavę per Europos institucijas ir patys tiesiogiai. Bet, kaip minėjau per susitikimą, deeskalacija daugiausia priklauso nuo tų, kurie pasirinkę situaciją eskaluoti. Šiandien didžiausi eskalaciniai veiksmai būtent ateina iš Kinijos ir jos apsisprendimas yra, kuriuo keliu ji eina“, – kalbėjo G. Landsbergis.
Jis pridūrė manantis, kad viršūnių susitikimas turėtų būti vykdomas tuomet, kai situacija jau bus deeskaluota.
Armonaitė: nesklandumai su Kinija – paskata ieškoti kitų rinkų
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, komentuodama susitikimą, teigė, kad diskusija buvo gana plati – apėmė tiek užsienio, tiek ekonominę politiką.
„Suprantame, jog Lietuvos investicinė reputacija patiria iššūkių. Dėl to, žinoma, reikia padaryti viską, kad investicinė aplinka būtų ne tik stabili, bet ir geresnė, nei buvo iki šiol. Pasidalinau planais, kaip pritraukti talentų iš viso pasaulio. Iš tiesų įmonėms yra svarbu ne tik stabili aplinka, bet ir perspektyva“, – kalbėjo A. Armonaitė.
Ji pridūrė, kad pavasario sesijai sprendimų paketas, kuris leistų į Lietuvą pritraukti daugiau talentų, turėtų būti pristatytas ir Vyriausybėje bei Seime.
„Iš tiesų esame eksportuojanti šalis – 80 proc. mūsų BVP sukuriama parduodant prekes ir paslaugos, kurios yra sukurtos čia. Tai yra gerai, nes tai reiškia, kad mūsų lietuviškos prekės ir paslaugos yra konkurencingos visame pasaulyje. Tai, kad patiriame, tikiuosi, laikinų nesklandumų, prekiaudami su Kinija, taip pat yra didelė, milžiniška paskata Lietuvai labai proaktyviai ieškoti naujų rinkų“, – sakė A. Armonaitė.
Jos tvirtinimu, jau yra priimti sprendimai dvigubinti prekybos ir komercijos atašė atstovus visame pasaulyje. Prioritetinės rinkos, jos tvirtinimu, be mums jau įprastų, yra Pietryčių Azijoje, Japonijoje, Pietų Korėjoje, Singapūre, Taivane, taip pat ir JAV.
Armonaitė taip pat minėjo galimus pelno mokesčių pasikeitimus ir investicijas į proveržio sritis: biotechnologijas, puslaidininkių pramonę, informacines ryšių technologijas.
Ministrė teigė, kad susitikime buvo pristatytos ir pagalbos priemonės, kurios bus pritaikytos verslui, patiriančiam sunkumų dėl prekybos apribojimų su Kinija. Tikimasi, kad vasario pradžioje pradės veikti apyvartinių ir investicinių paskolų mechanizmas. Taip pat numatomos subsidijos įmonėms, kurios nori perorientuoti savo prekybą ir ieško naujų rinkų.
Be to, bus kalbamasi su ES, kaip priemonių notifikavimo procesą paspartinti.
Primename, kad G. Nausėda inicijavo diskusiją apie šalies ekonomikos atsparumą, Kinijai paskelbus neoficialias sankcijas Lietuvai.
Diskusijoje prezidentūroje trečiadienį buvo pakviesti dalyvauti už ekonominę diplomatiją, ekonomikos ir finansų politiką atsakingi ministrų kabineto nariai, Seimo komitetų, parlamentinių partijų, Lietuvos banko, „Investuok Lietuvoje“ vadovai ir verslo asociacijų atstovai, pranešė prezidentūra.
Kinija pastaruoju metu reiškė protestus dėl Lietuvos plėtojamų ryšių su Taivanu, šios salos atstovybės atidarymo Vilniuje.
Kinija rudenį sustabdė krovininius traukinius į Lietuvą, maisto eksporto leidimų išdavimą, sumažino Lietuvos įmonėms kredito limitus ir pakėlė kainas, be to, ji išbraukė Lietuvą iš muitinės sistemų, todėl lietuviški kroviniai negali patekti į šalį.
