Pusė 2016-2020 metas įvykdytų Amerikos masinių išpuolių buvo paskatinti asmeninių, buitinių arba darbinių nuoskaudų, atskleidžia naujausia JAV Slaptosios tarnybos ataskaita, kurioje saugumo ekspertai dalijasi bendrais tokio pobūdžio užpuolikų bruožais, tikėdamiesi, kad ta padės publikai lengviau identifikuoti galimas grėsmes.  

Didžiąją dalį užpuolikų sudaro vyrai, dažnai turintis psichikos sveikatos sutrikimų, finansinių problemų ar smurto artimoje aplinkoje istoriją, rašoma Nacionalinio pavojaus vertinimo centro analizėje. Dažniausiai užpuolikai renkasi šaunamuosius ginklus.

Ataskaita pasirodė praėjus vos porai dienų nuo dviejų masinių šaudynių Kalifornijoje, nusinešusių 18 žmonių gyvybes, o pareigūnams tiriant, kas motyvavo šių išpuolių vykdytojus, kurie abu yra nuoskaudų turintys vyresnio amžiaus vyrai.

Monterey Parke Hu Can Tranas paleido ugnį iš nelegalaus pusiau automatinio šautuvo „Star Dance Studio“ per kinų Naujųjų metų šventę. Jis nužudė 10 žmonių, dar vienas mirė ligoninėje anksčiau šią savaitę. Išpuolio motyvai neaiškus, tačiau užpuoliko buvusi žmona patvirtino, kad jis vedė pamokas šioje studijoje ir buvo linkęs į pykčio priepuolius.

Vos po kelių dienų, 67-erių ilgametis žemės ūkio darbuotojas Chunli Zhao per išpuolį nušovė septynis kinų kilmės žemės ūkio darbuotojus, per, neva, darbinį konfliktą.

Šie išpuoliai yra gerokai platesnės problemos dalis – per pirmas 24 šių metų dienas įvyko 39 masinės šaudynės per kurias nužudyta 70 žmonių ir dar 167 žmonės buvo sužeisti, rodo Ginkluoto smurto archyvo – šaudynes šalyje registruojančio instituto – duomenys.

Tokio pobūdžio išpuoliai tampa vis dažnesni, tačiau politikai ir toliau lieka susiskaldę dėl to, kokie galėtų būti šios problemos sprendimai: demokratai siekia griežtesnės ginklų kontrolės, respublikonai ragina dėmesį telkti į psichikos sveikatos priežiūrą ir padidintą saugumą.

„Tai vyksta gerokai per dažnai“, – sako Nacionalinio pavojaus vertinimo centro direktorė Lina Alathari, pridurdama, kad žudynės Kalifornijoje dar kartą pademonstravo atsikartojančias temas masinių išpuolių vykdytojų profilyje.

Trečiadienį paviešinta 70 puslapių ataskaita ištyrė 173 masines atakas, per kurias nukentėjo trys ar daugiau asmenų, neskaitant užpuoliko.

Išpuoliai vykdyti prieš viešas ar pusiau viešas erdves, įskaitant verslus, mokyklas, bažnyčias, viešąjį transportą ir karines bazes, o taip pat įvairias kitas vietas. Per išpuolius nužudyta 513 žmonių, o 1234 buvo sužeisti.

Užpuolikai dažnai turėjo ankstesnių santykių su ta vieta, kurioje įvykdė išpuolį – kaip darbuotojai, klientai ar buvę darbdaviai – ir dažnai turėjo kokių nors nuoskaudų jų adresu.

Beveik du trečdaliai užpuolikų demonstravo elgesį ar pasisakymus, kurie buvo „taip smarkiai keliantys nerimą, kad į juos turėjo būta nedelsiant sureaguoti“, rašoma pranešime.

Alathari ragina visuomenę likti budriais, stebėti perspėjamuosius signalus ir informuoti teisėsaugą.

„Susidomėjimas smurtu, ankstesniais masiniais išpuoliais, kalbėjimas apie tai su žmonėmis gyvai ir socialiniuose tinkluose, į darbą ar mokyklą atsineštas ginklas, asmens bijantys kolegos ar bendramoksliai, gilios nuoskaudos ir nepasitenkinimas – tai yra požymiai, kurie itin dažnai atsikartoja skirtinguose užpuolikuose“, – sakė ji.

Tyrėjai perspėjamuoju ženklu taip pat laiko smurtą artimoje aplinkoje ir neapykantą ar panieką moterims – beveik pusė užpuolikų turėjo smurto artimoje aplinkoje ir/arba neapykantos moterims istoriją.

73 % visų masinių išpuolių įvykdyti panaudojant šaunamuosius ginklus, įskaitant ir asmenis, kuriems draudžiama tokius ginklus turėti, rodo ataskaita. Jos autoriai rekomenduoja valstijų lygmeniu taikyti „raudonos vėliavos“ įstatymus, atimančius ginklus iš grėsmę keliančių asmenų, taip tikintis sumažinti išpuolių skaičių.