Dainininkas, muzikos virtuozas Bobas Dylanas atskleidė buvęs „priblokštas ir nustebintas“, kai jam buvo pranešta, kad jis gavo Nobelio premiją, nes jis niekuomet nemanė, kad jo dainos gali būti laikomos literatūra.
Dylano kalbą šeštadienio vakarą Švedijoje vykusioje kasmetinėje Nobelio premijų teikimo ceremonijoje perskaitė JAV ambasadorius Švedijoje. Joje rašoma, kad Dylanas „niekada neįsivaizdavo ir nesitikėjo galintis gauti šią premiją“.
Jis taip pat rašė nuo pat ankstyvos vaikystės skaitydavęs ir „įsiurbdavęs“ ankstesnių premijos laureatų ir tokių literatūros gigantų kaip Rudyardas Kiplingas, Bernardas Shaw, Thomas Mannas, Pearl Buck, Albertas Camus, ar Ernestas Hemingway‘jus, kūrinius, ir pažymėjo, kad jam „trūksta žodžių“ dėl to, kad jis prisijungia prie jų premijos laimėtojų sąraše.
„Jei kas nors man būtų pasakęs, kad turiu bent menkiausią šansą laimėti Nobelio premiją, būčiau pagalvojęs, kad turiu tokį pat šansą, kaip kada nors vaikščioti Mėnulyje“, - ambasadoriui perduotoje kalboje rašo Dylanas.
Žinia, kad garsus amerikiečių muzikantas, lietuviškų šaknų turintis Bobas Dylanas pelnė Nobelio literatūros premiją, kritikų tarpe buvo sutikta prieštaringai, kai kuriems jų abejojant, ar dainų lyriką galima laikyti literatūra. Pats dainų autorius teigia, kad sužinojęs šią naujieną, jis visų pirma pagalvojo apie Šekspyrą: „Esu tikras, kad kai jis rašė „Hamletą“, jis galvojo apie daugybę skirtingų dalykų – kas būtų tinkami aktoriai šiems vaidmenims, kaip spektaklis turėtų būti pastatytas, ar tikrai jo veiksmas turėtų vykti Danijoje. Jo kūrybinė vizija ir ambicijos, be abejo, buvo pirmas dalykas jo galvoje, bet jis taip pat turėjo apsvarstyti ir žemiškesnius reikalus – ar finansavimas yra vietoje, ar bus pakankamai gerų vietų jo sponsoriams, ir iš kur gauti žmogaus kaukolę. Galiu lažintis, kad paskutinis dalykas, apie kurį galvojo Šekspyras, buvo klausimas, ar tai yra literatūra.“
„Kaip ir Šekspyras, aš taip pat dažnai galvoju apie savo kūrybines pastangas ir žemiškų reikalų tvarkymą. „Kas būtų geriausi muzikantai šioms dainoms? Ar įrašinėju tinkamoje studijoje? Aš šios dainos raktas teisingas?“ Kai kurie dalykai niekada nesikeičia, net ir po 400 metų. Nė karto neturėjau laiko paklausti savęs, ar mano dainos yra literatūra. Todėl dėkoju Švedijos akademijai, skyrusiai laiko šio klausimo nagrinėjimui, ir, galų gale, pateikusiai šį nuostabų atsakymą“, - rašo Dylanas.
Prieš tai apdovanojimų ceremonijos metu susijaudinusi amerikiečių dainininkė, Bobo Dylano bičiulė Patti Smith atliko jo dainą „A Hard Rain‘s A-Gonna Fall“, sumaišydama dainos žodžius ir tuojau pat dėl to atsiprašydama susirinkusios publikos, kurioje buvo ir Švedijos karališkoji šeima. „Atsiprašau, aš labai jaudinuosi“, - paaiškino ji, paprašydama leisti pradėti dainą iš naujo. 69-erių dainininkę susirinkusieji padrąsino aplodismentais. Dylanas atsiuntė ją atsiimti premijos vietoje savęs. Muzikos genijus yra pagarsėjęs savo uždaru būdu ir nemeile žiniasklaidai.
Apdovanojimą oficialiai pristatė Horace‘as Engdahlas, švedų literatūros kritikas ir premijas teikiančios komisijos narys, kuris atsiliepė į tarptautinę kritiką dėl premijos skyrimo populiariam lyrikui. Engdahlas pasakė, kad kai Dylano dainos pirmą kartą buvo išgirstos 7-ajame dešimtmetyje, „visa mūsų pasaulio knyginė poezija pasijuto bejausme“. Dylano pasirinkimas laureatu, pažymėjo Engdahlas, „atrodė drąsus tik prieš faktą, o dabar atrodo akivaizdus“.
„Tolimoje praeityje, visa poezija buvo dainuojama ar melodingai deklamuojama“, - sakė jis.
„Dylanas pašventė save muzikai, kurią skyrė paprastiems žmonėms. Tačiau kai jis pradėjo rašyti dainas, jos gavosi kitokios, - pridūrė švediškai kalbėjęs Engdahlas. – Jis sukūrė auksinę poeziją, nesvarbu, to norėdamas, ar netyčia. (...) Jis grąžino poezijai jos pakilų stilių, prarastą nuo romantizmo laikų.“
Nuotraukoje: Patti Smith atlieka dainą „A Hard Rain‘s A-Gonna Fall“
