Amerikos universitetuose nyksta pagarba žodžio laisvei. Claremont McKenna koledže Kalifornijoje protestuojantys studentai užblokavo auditorijos duris, neleisdami surengti konservatyvių pažiūrų autorės Heather Mac Donald paskaitos. Middlebury koledže Vermonte agresyviai nusiteikusi studentų minia sužeidė dėstytoją, lydėjusį libertarą autorių Charlesą Murrayų. Berklio universitete Kalifornijoje ir jo aplinkinėje bendruomenėje protestai prieš kviestinius pranešėjus tampa nebekontroliuojami.
Ten, kur turi būti vertinamas ir skatinamas skirtingų idėjų susidūrimas, studentai izoliuoja save nuo jiems nepatinkančių ar jų nuomonei prieštaraujančių požiūrių. Tuo metu, kai jauni protai turi vertinti skirtingų argumentų stiprybes ir silpnybes, jie į iššūkį savo įsitikinimams atsako pykčiu ir smurtu, o ne faktais ir logika.
Nors universitetų administracijos dabar labai apgailestauja dėl studentų netolerantiškumo ir siauro požiūrio į žodžio laisvę, jie partys smarkiai prisidėjo prie to, kad sukurtų šią situaciją. Ilgus dešimtmečius privatūs ir valstybiniai koledžai bei universitetai kovojo teismuose, kad išlaikytų absurdiškus asmens išraiškos apribojimus (visus juos galima rasti sukataloguotus Asmens teisių švietimo srityje fondo dokumentuose). Štai praėjusį mėnesį Fairmont valstybinis universitetas Vakarų Virdžinijoje pagaliau sutiko, kad studentai turi teisę rinkti parašus po peticijomis be mokyklos leidimo. Kovą Regis universiteto Kolorade administracija nutraukė studentų surengtą socialinę akciją, nukreiptą prieš pozityviąją diskriminaciją: kepinių pardavimą, kurio metu prekės kaina priklausė nuo pirkėjo rasės, lyties, religijos ir seksualinės orientacijos. Tą patį mėnesį Pietų Alabamos universitetas pabandė priversti studentą pašalinti „Trump/Pence“ plakatą iš savo bendrabučio kambario.
Kaip universitetų biurokratai, bandantys užgniaužti jiems nepatinkančią žodžio laisvę, taip ir studentų savivaldos išmoko daryti tą patį. Praėjusį mėnesį Wichita valstybinio universiteto Kanzase studentų taryba atsisakė savo sprendimo nepripažinti studentų organizacijos ne todėl, kad jos retorika būtų „skatinanti neapykantą“, o todėl, kad studentų grupė laikosi įsitikinimo, kad Pirmoji pataisa garantuoja teisę į žodžio laisvę, nepaisant jo turinio.
Labai dažnai tie atvejai, kai universitetai ar studentų savivalda apriboja studentų teises į žodžio laisvę, kaip tai buvo daroma Kanzase, Alabamoje, Kolorade ir Vakarų Virdžinijoje, atsiduria antrame plane, nes visas dėmesys tenka garsiai nuskambantiems atvejams, kai tą teisę studentai atima iš įžymių pranešėjų, garsių visoje šalyje. Komentatorė ir autorė Ann Coulter pastaruoju metu mėgaujasi dėmesiu, gaunamu dėl jos paskelbiamų ir vis atšaukiamų pasirodymų Berklyje. Šis beprasmis mūšis ne tik skatina jos knygų pardavimus ir užtikrina kvietimus į televizijos laidas, bet ir paverčia ją Pirmosios pataisos heroje, o ne radikalia veikėja, neretai dėstančia abejotino patikimumo tiesas.
Universitetų administratoriai ir studentų organizacijos, ginančios augančią netoleranciją jų gretose nepopuliarioms idėjoms, save įsivaizduoja kaip „teisingumo“ atstovus, ginančius, kaip sako Niujorko universiteto prorektorius Ulrichas Baeras, „teisines ir kultūrines mažumų teises dalyvauti viešajame diskurse, šiuo unikaliu metu, kai jame dominuoja Donaldas Trumpas, „alternatyvioji dešinė“ ir nacionalizmas“.
Tačiau tie, kurie ribojo žodžio laisvės ir laisvės burtis į organizacijos principus, visada turėdavo tam pasiteisinimą, kuris kaip tik tai ir yra – pasiteisinimas. Milžiniška grėsmė, kurią pasaulyje kėlė komunizmas, nebuvo priežastis Holivude taikyti „makartizmą“. Europiečių žudynės Pirmajame pasauliniame kare nebuvo priežastis uždrausti spaudą vokiečių kalba Amerikoje.
Universitetuose protestuojantys studentai aiškina, kad prezidento Trumpo nacionalizmas kelia didžiulę grėsmę daugeliui amerikiečių. Tačiau stiprios Pirmosios pataisos teisės yra atsakymas į šią grėsmę ir bet kokias kitas mūsų šalies viduje potencialiai kylančias idėjines grėsmes, ne jų priežastis.
