Bandys „užšaldyti“ žmones
JAV miesto Pitsburgo Presbiterijonų ligoninėje jau šį mėnesį prasidės pirmi pasaulyje žmonių „užšaldymo“ eksperimentai. Chirurgai pakeis pacientų kraują ataušintu druskos tirpalu, kuris atšaldys kūno natūralias funkcijas ir atidės mirtį.
Pasak tyrimui vadovausiančio dr. Samuelio Tishermano, „Mes gyvybę suspenduojame, tačiau nemėgstame šio proceso vadinti „suspenduoto gyvybingumo būsena“, nes tai skamba kaip frazė iš mokslinės fantastikos filmo… Mes vadintume tai kritinės padėties medicininiu išsaugojimu ir atgaivinimu.“
Sėkmingi bandymai su kiaulėmis buvo atlikti dar 2000 metais. Tų, kurių kraujas buvo pakeistas atšaldytu druskos tirpalu, išgyvenimo tikimybė buvo 90 proc. – tik reikėjo kelis kartus „perkrauti“ širdį.
Bandymai su žmonėmis bus atliekami tik pačiais sunkiausiais atvejais - po sužeidimų, kai išgyvenimo tikimybė yra ne didesnė nei 7 procentai.
Tiesa, tikra suspenduoto gyvybingumo būsena čia net nekvepia: paciento gyvybę šis metodas gali palaikyti tik maždaug keturias valandas. Kur kas mažiau, nei reikėtų tarpgalaktinei kelionei, bet galbūt visai pakankamai gyvybei išgelbėti.
Žemės laukia šeštasis masinis išnykimas
Mokslininkai įspėja, kad žmonija gali susidurti su vienu iš didžiausių masinių išnykimų per visą Žemės istoriją.
Per praėjusius amžius istorijoje jau buvo įvykę keli tokio tipo masiniai išnykimai, kurių kiekvienas pražūtin nusinešdavo po nemažą procentą tuometinių Žemėje egzistavusių augalų ir gyvūnų rūšių.
Turbūt garsiausias iš jų buvo dinozaurų išnykimas, kuris greičiausiai prasidėjo po to, kai asteroido atsitrenkimas į Žemę prieš 65 mln. metų sukėlė milžinišką Saulę uždengusį pelenų ir dulkių debesį, dėl kurio išgyveno tik saujelė prisitaikyti sugebėjusių rūšių. Tačiau dabar planeta susiduria ne su grėsme iš kosmoso, bet su pačia žmonija, kurios veikla gali sukelti vieną didžiausių masinių išmirimų pasaulyje.
Natūralių gyvenamųjų aplinkų naikinimas, klimato kaita ir invazinių rūšių įvedimas yra tik keli faktoriai, dėl kurių globalinis rūšių nykimo rodiklis gali pasiekti 1 000 vienam milijonui rūšių – 10 000 kartų daugiau, nei priešistoriniais laikais.
„Mūsų laukia šeštasis išmirimo įvykis, - sakė tyrimo autorius biologas Stuartas Pimmas. - Ar išvengsime to, priklauso tik nuo mūsų veiksmų.“
Šunys padėjo išnaikinti mamutus?
Ankstyvieji žmonės greičiausiai kliovėsi prisijaukintais šunimis, padėdavusiais jiems medžioti mamutus. Mūsų protėviai jau seniai kaltinami dėl mamutų išnykimo ir nors tai greičiausiai yra tiesa, naujas tyrimas rodo, kad jie dėl to kalti ne vieninteliai.
Siekdama išsiaiškinti, kaip ankstyvieji žmonės sugebėjo išnaikinti tiek daug mamutų turėdami tik primityvius to meto ginklus, antropologė Pat Shipman iškėlė hipotezę, kad prijaukinti šunys galėjo būti labai svarbūs iki išnykimo medžiojant mamutus.
„Šunys padeda medžiotojams rasti grobį kur kas dažniau ir greičiau, ir jie taip pat gali apsupti didelį gyvūną ir jį saugoti vienoje vietoje urgzdami ir puldami, kol pasirodo medžiotojai, - sakė ji. – Abu šie faktoriai smarkiai padidina medžioklės sėkmę.“
Vos praėjusiais metais pasirodęs naujas tyrimas parodė, kad šunys buvo prijaukinti Europoje, maždaug prieš 19 000 – 32 000 metų.
„Jeigu su šunimis medžioję medžiotojai pagavo daugiau grobio, jie suvartojo daugiau baltymų ir riebalų, išnaudojo mažiau energijos, ir jų reprodukciniai lygiai taip pat greičiausiai pakilo“, - pridėjo Shipman.
Didžiojoje Britanijoje gyvena 15 000 vampyrų
Tradiciškai vampyrai popkultūroje vaizduojami kaip kraują siurbiantys, naktį aktyvūs padarai, kurie gali pasiversti šikšnosparniais ir neturi atspindžio, tačiau už knygų ir filmų pasaulio egzistuoja ir vis auganti bendruomenė, kuri save laiko šiuolaikiniais vampyrais.
Psichologijos dėstytojas ir mokslų daktaras Emyras Williamsas atliko pirmąjį tokį akademinį tyrimą apie neįprastą subkultūrą ir šiuolaikinių vampyrų gyvenimą, bei, norėdamas apie juos sužinoti daugiau, sudarė specialų klausimyną.
„Kalbame apie grupę individų, kurie tiki turintys psichologinį poreikį gerti kraują, - sakė jis. – Anot kai kurių šaltinių, vien Jungtinėje Karalystėje gyvena nuo 10 000 iki 15 000 žmonių, vadinančių save vampyrais, ir dar apie 30 000 jų donorų. Todėl mes bandome susiekti su kiek įmanoma daugiau tokių žmonių ir geriau juos suprasti.“
Kai kurie šiuolaikiniai vampyrai į savo įsitikinimus žiūri taip rimtai, kad miega karstuose ir net nusigalanda dantis iki ilčių, tačiau daugelis vis dėlto nesiima tokių kraštutinumų.
„Ši subkultūra egzistuoja kiekvienoje šalyje, ypatingai Vakaruose“, - sakė Williamsas.
Alberto Einšteino smegenys „nėra ypatingos“
Psichologas Terence‘as Hinesas siekia sugriauti plačiai paplitusį mitą, kad Alberto Einšteino smegenys buvo kuo nors ypatingos.
Kai vienas garsiausių pasaulio mokslininkų mirė 1955 m., jo smegenys buvo chirurginiu būdu išimtos patologo Thomaso Stoltzo Harvey, kuris jas išsaugojo tikėdamasis, kad vieną dieną neuromokslininkai sugebės išsiaiškinti, kur slypėjo nepaprastai aukšto Einšteino intelekto šaknys.
Vienas toks tyrimas, atliktas 1985 m., išsiaiškino, kad jo smegenyse yra daugiau glialinių ląstelių nei kitose. Anot tyrėjų, būtent tai gali būti raktas į jo genialumą.
Tačiau Pace universiteto psichologas Terence‘as Hinesas abejoja šia ir kitomis panašiomis analizėmis, ir teigia, kad vokiečių fiziko smegenys niekuo neišsiskyrė nuo kitų ir neturėjo jokio aiškaus pranašumo savo struktūra.
Nors jo išvados nėra galutinės, jos padidina tikimybę, kad aukštas Einšteino intelektas galėjo dėl kitokių priežasčių. Ar gali būti, kad kiekvienas iš mūsų turi potencialą mąstyti taip, kaip garsusis genijus, o gal jis tokiu tapo dėl kitų priežasčių? Gali būti, kad niekada to taip ir nesužinosime.
Per klaidą pranešė apie pasaulio pabaigą
„Gyvenimas šioje planetoje gali baigtis mažiau nei po 30 metų nuo šio momento“, – per klaidą pranešė CNN „iReport“ tinklalapis, kartu teigdamas, kad tokia katastrofa gali įvykti dėl milžiniško asteroido atsitrenkimo į Žemę.
„iReport“ yra tinklalapis, kuriame visi norintys gali įkelti savo naujienų tekstus. Jie nėra redaguojami ar tikrinami, kad juose pateikti faktai būtų nemelagingi.
Straipsnyje, publikuotame „iReport“, tvirtinama, kad NASA mokslininkai iš Reaktyvinio judėjimo laboratorijos Kalifornijoje „aptiko didžiulį objektą, dydžiu prilygstantį Manhetenui, kuris, tikėtina, jau skrieja Žemės link“.
Šis straipsnis susilaukė daugiau kaip 200 tūkst. peržiūrų ir 54 tūkst. pasidalijimų socialiniuose tinkluose.
Susidomėjimas naujiena neslūgo ir nekėlė abejonių skaitytojams net ir perskaičius, kad „asteroidas su Žeme greičiausiai susidurs 2014 m. kovo 31 d.“. Galiausiai CNN išėmė šį straipsnį.
NASA el. paštu patvirtino, kad ši naujiena yra klaidinga. Reaktyvinio judėjimo laboratorijos atstovas sakė, kad didžiausias objektas, kuris buvo aptiktas, yra 3 km skersmens ir Žemei pavojaus nekelia.
