Kauno „Naujojo lanko“ leidykla išleido rašytojo, dramaturgo Virginijaus Bielskio atsiminimų, laiškų ir eilėraščių 120 puslapių knygą „Panakačio kaimo šviesa“. Tai jau antroji Virginijaus knyga, skirta Amžinybėn išėjusiai mamai Liudgardai.

Panakatyje (Telšių r.) ji buvo tarsi kaimo šviesa, visų mylima, kilni, jautriai išgyvenanti aplinkinių nesėkmes, mokėjusi džiaugtis kitų laime.

Autorius į knygą sudėjo artimųjų ir bičiulių laiškus, eilėraščius mamoms, prisiminimus iš knygų sutiktuvių Varniuose. Augęs gausioje šeimoje kartu su seserimis ir broliais, Virginijus knygoje dalijasi vaikystės prisiminimais, aprašo savo kaimo gamtos grožį, mintimis tarsi peizažus tapo ankstyvus savo rytmečius, praleistus kartu su mama gamtoje ar prie ūkio darbų, pokalbius apie būsimas knygas ir ateities svajones.

Knyga gausiai iliustruota nuotraukomis iš renginių, giminės susitikimų, knygų pristatymų.

Nemažai vietos knygoje skirta prisiminimams iš paauglystės laikų: teko patirti ir nemalonių išgyvenimų, nuoskaudų, mokykloje – pykčio ir sielvarto.

„Laikas... Laikas… Vaikystė… Paauglystė… Jaunystė... Brandumo amžius. Senatvė... Mirtis. O kas toliau? Amžina nebūtis. Krikščionybės teorijų išsipildymo vyksmas?!“.- mąsto V. Bielskis, panirdamas į apmąstymus: „Pabūkim, Motule, nors atsiminimuose... Už viską Tau dėkoju, Mama, dovanotas gyvybes man ir kitiems šešiems savo vaikams – broliams ir seserims. Niekada nebus užmirštas šitas kilnus, nuoširdus, širdingas Tavo pasiaukojimas dėl mūsų visų likimų. Tikiu, visuomet būsi mano seserų, brolių, giminių, pažįstamų pasaulio gyventojų širdžių prisiminimuose. Jaučiu ir žinau – Tavo nemirtingas sielos dvasingumo gėris klesti Dvasios šalyje. Tikiu. Juk Tu visada sakydavai – „Sielos nemiršta“!“ –  rašo knygos autorius.

Svarbiausia, pasak Virginijaus,  kad visuomet šalia buvo Mama – suprantanti, atjaučianti ir be galo mylinti.

Gaila, kad mamos į Amžinąjį Dvasios pasaulį dažnai išeina netikėtai, staigiai, nelauktai...

Loreta Nikolenkienė, Lietuvos žurnalistų sąjungos narė