Kovo 16- oji buvo paskutinis šeštadienis mokykloje prieš pavasario atostogas. Į mokyklą sugrįšime tik balandį, todėl mokykloje ne tik mokėmės jau įprastos gramatikos ir skaitymo, bet minėjome ateinančias Verbas ir šv. Velykas. Mokiniams buvo ko papasakoti ir jiems ką nuveikti!

Verbų sekmadienį, likus savaitei iki Velykų, seniau būta įvairiausių papročių ir prietarų, kuriuos dabar dažniausia esame primiršę. Visi žinome, kad į bažnyčią nešamos kadagio šakelės, tačiau retai kada šeimos nariai skuba atsikelti pirmi ir išplakti kitus, kad lydėtų sėkmė ir sveikata. Buvo tariama: verba plaka, ne aš plaku...

Dabar verbos įmantriai pagamintos, spalvingos, gražios. Mokykloje mokiniai kartu su mokytojomis pasigamino po verbą – kiekvienas mokinys bandė kuo originaliau suderinti spalvas ir rinkosi įvairiaspalves gėles. Seniau verbos būdavo saugomos, kartais net visus metus, o galop sudeginamos – išmesti negalima.

Mokiniai sužinojo ir apie Velykų spalvų simboliką – kiekviena spalva ir kiaušinių raštai nuo seno turėjo savo reikšmę. Velykų margutis yra gyvybės, vaisingumo, derlingumo ir gamtos atgimimo simbolis. Seniau žmonės dažydavo kiaušinius įvairiomis žolelėmis. Vienas iš populiariausių senesnių dažymo būdų, dar išlikęs ir šiandien, yra dažymas svogūnų lukštais. Šiandien supermarketuose galima įsigyti įmantriausių naujoviškų dažų: mėlyna spalva simbolizuoja dangų, žalia – pavasarį, augmeniją, geltona – derlių, subrendusius javus, raudona – gyvybę, šilumą, o juoda – žemę. Kiaušinių marginimas raštais bei ženklais sudaromi iš buvusių tolimoje praeityje prasmingų simbolių. Tai saulutės, žalčiukai, žiedeliai, spiralės, eglutės, rūtelės ir kt. Velykos yra turiningos papročiais bei žaidimais – kiaušinių ridenimu, velykinio kiškučio bei Velykų bobutės apsilankymu.

Išklausę pasakojimų apie kiaušinių marginimo papročius ir susitikę su Velykų bobute, kuri mūsų mokyklą aplanko jau ne pirmą kartą, mokinukai visi nusidažė po margutį. Ačiū mokytojai Ligitai, kuri kiekvienam mokyklos mokiniui atnešė dovanų po zuikelį. Mokiniai ėjo namo pilnomis rankomis – vienu metu laikydami margučius, verbas ir zuikį...

Katalikų kultūroje senoviniai papročiai virto į kitas prasmes – verbos ėmė išreikšti palmių šakeles, kuriomis mojuojant buvo sveikinamas ant asilo į Jeruzalę jojantis Jėzus. Kiaušiniai imta dažyti tik raudonai – tai Jėzaus Kristaus kraujas, jo kančia ir mirtis, o kiaušinio sudaužymas – kaip prisikėlimas naujai Visatai, būsiančiai Dangaus karalystei. Visa tai vėlesnės interpretacijos, užgožusios senąsias prasmes, tačiau gražu juk nepamiršti ir pagonišką pasaulio matymą ir supratimą.  

Mokykloje visi kartu gražiai bendraudami – mokiniai su mokytojomis pajutome, kaip spalvingos verbos ir kiaušinių margučiai glaudžiai siejasi su gamta. Pavasaris žengia į mūsų namus ne vien nauju gamtos atgimimu, bet ir primindamas senuosius papročius, mūsų senolių meilę ir pagarbą mus supančiai gamtai.

Šis prieššventinis šeštadienis mokiniams buvo itin kūrybingas ir gausus žinių. Dabar belieka sulaukti pačių švenčių – Verbų ir Velykų! Ir visiems linkime jas praleisti gražiai bei prasmingai!

Daugiau informacijos apie GLM rasite mūsų Facebook ir internetiniame puslapyje: https://www.gediminolituanistinemokykla.org/

Tekstą paruošė GLM mokytoja Gabriella Tymarskis