Seimui pradėjus derinti Socialinių įmonių įstatymo pataisas, Europos teisės departamentas kai kurias jų įvertino kaip antikonstitucines. Tai ypač taikytina pataisai, apibrėžiančiai, jog įsigaliojus pataisoms, naujai įsteigti juridiniai asmenys, net ir atitikdami Socialinių įmonių įstatyme nustatytus kriterijus, negalės turėti socialinės įmonės statuso.
Tokią išvadą Europos teisės departamentas daro atsižvelgdamas į šalies Konstitucijos 29 straipsnį, įtvirtinantį visų asmenų lygybės įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams, principą. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad šio principo turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant, ir vykdant teisingumą. Be to, asmenų lygiateisiškumo principas yra įtvirtintas ir ES pagrindinių teisių chartijoje, ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje bei Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakte. Taigi, siūlomos naujos Socialinių įmonių įstatymo nuostatos prieštarauja ne tik Konstitucijai, bet ir daugeliui Europos teisės dokumentų.
Pasak buvusio Seimo nario, Lietuvos socialinių įmonių asociacijos tarybos nario Edvardo Žakario, visiškai nesuprantamas Seimo narių noras bet kokiais būdais, net ir antikonstituciniais, sužlugdyti sėkmingai veikiančias socialines įmones, kurių statusas buvo numatytas įstatymu dar 2004 m.
„Keisčiausia, kad pataisos rengiamos be labiausiai suinteresuotos pusės – pačių socialinių įmonių, kurios geriausiai žino savo neįgalių darbuotojų galimybes ir darbo pobūdžio specifiką, – stebisi E. Žakaris. – Pats turėdamas regėjimo negalią suprantu, kokie sunkumai grėstų tokią pat negalią turintiems dabartinių socialinių įmonių darbuotojams, jei jiems tektų ieškoti darbo atviroje darbo rinkoje. Todėl drąsiai galiu vertinti ir kaip visiškai netinkamą pataisų iniciatorių viešojoje erdvėje ypač dažnai eskaluojamą vieno prekybos tinklo pavyzdį – parduotuvių kasose dirba turintieji klausos negalią. Esą, tai sėkminga neįgaliųjų integracija. Bet, ar kas nors įsivaizduoja, kaip ten pat galėtų dirbti regėjimo ar proto negalią turintieji?“
E. Žakario teigimu, toks netoliaregiškas situacijos suvokimas jau iš anksto programuoja vienos iš jautriausių visuomenės grupių – neįgaliųjų – teisių pažeidimą.
Jam antrina taip pat regėjimo negalią turintis Lietuvos socialinių įmonių asociacijos pirmininkas Leonas Kirkilovskis, vadovaujantis instaliacijos įrangą gaminančiai įmonei „Liregus“.
„Dabar tokios įmonės, kaip mūsų, įvardijamos ydingu sovietinių laikų šleifu – tarsi buvusio Aklųjų mokymo-gamybinio kombinato veiklos tąsa, mat didžioji dalis mano vadovaujamos įmonės darbuotojų yra arba akli, arba silpnaregiai. Jiems užduotis padalinių vadovai užrašo pirštu ant jų delno. Sakykite, kokioje privačioje atviros darbo rinkos įmonėje taip būtų „caskinamasi“ su darbuotojais, o tokia įmonė vis tiek dirbtų pelningai?! Tuo metu socialinės įmonės nebankrutuoja, sąžiningai moka valstybei mokesčius ir uždirba daugiau nei gauna subsidijų iš valstybės. Pavyzdžiui, 2016 m. socialinės įmonės į valstybės biudžetą sumokėjo daugiau kaip 28 mln. eurų mokesčių, kas viršijo gautų subsidijų sumą (23 mln. eurų). O dabar mūsų asociacijos narių darbuotojai mato vienintelį naujųjų pataisų rezultatą – įkalinimą tarp keturių sienų“, – neslepia kartėlio asociacijos vadovas, pridurdamas, jog darbingo amžiaus neįgaliesiems netekus darbo, jų išlaikymo našta kris tiek ant jų artimųjų, tiek ir ant visų mokesčių mokėtojų pečių, jau nekalbant apie emocinę tokių iš darbo rinkos „išmestų“ žmonių būklę.
Asociacijos nariams atrodo absurdiškas kai kurių Seimo bei Vyriausybės narių kaltinimas, esą visos socialinės įmonės piktnaudžiauja savo statusu ir ieško landų, kaip iš valstybės gauti kuo daugiau pinigų.
„Mano žiniomis, Darbo birža kartu su Darbo inspekcija neseniai atliko Lietuvoje veikiančių 180 socialinių įmonių auditą ir iš jų tik 3 neatitiko įstatymo numatytų kriterijų, todėl joms buvo panaikintas socialinės įmonės statusas, – atkreipia dėmesį E. Žakaris. – Vien dėl šio fakto valdžios atstovams teigti, jog visos socialinės įmonės iš principo yra blogis, mažų mažiausia – neatsakinga. Mes pasigendame valdžios geranoriškumo, dėmesio gerajai socialinių įmonių praktikai, galų gale – naudai, kurią atneša tokios įmonės. O nauda mūsų įmonių darbuotojams – ne tik finansinė.“
Lietuvos socialinių įmonių asociacijos atstovai pabrėžia, kad jei įstatymo pataisų svarstymo procedūros bus toliau tęsiamos be socialinių įmonių atstovų įtraukimo į darbo grupę, asociacija yra pasiruošusi organizuoti protesto akcijas, o vėliau – ginti savo narių teises teisme.
Šiuo metu Lietuvoje yra 166 tūkst. darbingo amžiaus neįgaliųjų, iš kurių dirba 47 tūkst. Socialinėse įmonėse dirba 7 000 neįgaliųjų, tarp jų – ir turintys 1 grupės invalidumą.
„ELTA“ informacija
