Velykos – krikščioniškose šalyse minima Jėzaus Kristaus prisikėlimo, o tuo pačiu ir atbundančios gamtos šventė. Kol Lietuvoje Velykos neįsivaizduojamos be spalvingai margintų kiaušinių, verbų gaminimo ir dosnios Velykų bobutės, kitose šalyse Velykos pasitinkamos su visai kitokiais papročiais ir tradicijomis – kai kurios jų mūsų akimis gali pasirodyti ne tik keistos, bet ir žiaurios.

Graikija

Kol dažnoje šalyje kiaušinių marginimas neatsiejamas nuo įvairių spalvų ir kūrybiškų technikų paieškų, Graikijoje kiaušiniai dažomi tik raudona spalva. Tokia tradicija turi svarbią simbolinę reikšmę – raudona spalva reiškia Jėzaus Kristaus mirtį ir kraują, o kiaušinis simbolizuoja prisikėlimą. Raudoną spalvą kiaušiniai įgauna verdami su svogūnų lukštais arba naudojant dažus.

Pirmas nudažytas kiaušinis vadinamas Mergelės Marijos kiaušiniu ir yra laikomas visus metus, iki kitų Velykų – tam, kad saugotų namus nuo nelaimių. O kad sėkmės tikrai nepritrūktų, bažnyčių varpams pranešus apie Kristaus prisikėlimą, graikai puola mėtyti iš balkonų molinius indus. Tikima, kad per Velykas šukės atneša laimę visiems ateinantiems metams.

Filipinai 

Filipinai garsėja išskirtiniu, kraupiomis tradicijomis pažymėtu Velykų minėjimu, kurio metu atgyja bibliniai motyvai. Kadangi dauguma filipiniečių yra atsidavę katalikai, Jėzaus Kristaus prisikėlimas jiems yra itin reikšminga šventė. Sudalyvauti filipiniečių Velykų renginiuose atvyksta piligrimai iš viso pasaulio. Daugybė filipiniečių tiki, kad jų nuodėmės bus atleistos, jei jie išgyvens Jėzaus Kristaus kančias.

Todėl teatrališkose Velykų eitynėse čia dažnai galima išvysti, kaip vietiniai gyventojai plaka savo nugaras, dėvi erškėčių vainikus, o kai kurie net nusprendžia būti prikalti prie kryžiaus.

Korsika

Šiurpiai atrodantį biblinių motyvų atkartojimą galima sutikti ir Korsikoje. Didįjį penktadienį vietiniai gyventojai languose uždega žvakes ir laukia religinės procesijos, vadinamos „A Granitula“, kurios metu atkuriamas Jėzaus Kristaus kryžiaus nešimas.

Kasmet daugybė savanorių kunigams pareiškia norą nešti kryžių, o būti atrinktiems jiems reiškia labai daug – juk nešančiajam kryžių žadamas nuodėmių atleidimas. Procesijos priekyje kryžių nešantis atgailautojas dėvi gobtuvą, kad jo tapatybė liktų nežinoma iš paskos sekantiems procesijos dalyviams.

Sunkų kryžių basomis nešantis atgailautojas turi įveikti 2 kilometrų kelią aplink miestą, o eisenos metu triskart nukristi – visai kaip ir kryžių nešęs Jėzus Kristus.

Lenkija

Velykų pirmadienis Lenkijoje dar vadinamas Šlapiuoju pirmadieniu, nes šią dieną laikomasi tradicijos laistytis vandeniu. Vanduo – gyvybės ir atgimimo simbolis, todėl Jėzaus Kristaus prisikėlimo proga nereikėtų nustebti, jei būsite aplieti vandeniu. Lenkijoje ši tradicija vadinama Smigus-Dyngus ir yra siejama su senu papročiu, kuomet patikusias mergaites Velykų pirmadienį berniukai laistydavo vandeniu ir plakdavo gluosnio šakelėmis.

Nors šiandien tai gali nuskambėti ir nejaukiai, anksčiau tokiu būdu patikusioms mergaitėms berniukai parodydavo dėmesį. Šiandien laistymasis vandeniu paplitęs ne tik tarp berniukų ir mergaičių – šia pramoga mielai džiaugiasi visi norintieji sudalyvauti vandens mūšyje, apsiginkluodami vandens pripildytais balionais, vandens šautuvais ar vandeniu pripildytais buteliais.

Vengrija

Ne tik Lenkijoje, bet ir Vengrijoje Velykos neįsivaizduojamos be apsilaistymo. Viena iš populiariausių velykinių tradicijų Vengrijoje – Velykų pirmadienį berniukai laisto mergaites vandeniu arba kvepalais. Tradiciškai mergaitės turi būti apliejamos iš kibiro, o aplietos turi berniukams duoti išmargintą Velykų kiaušinį ar saldumyną.

Laistymasis vandeniu ir kiaušinių dovanojimas krikščionybėje laikomi vaisingumo simboliais. Nors tokie „mainai“ tarp mergaičių ir berniukų gali pasirodyti nesąžiningi, vengrai tai laiko linksma tradicija ir neapleidžia jos iki šių dienų.

Gvatemala

Tikriausiai vienas spalvingiausių Velykų galime sutikti Gvatemaloje. Čia Kristaus prisikėlimo džiaugsmas liejasi įspūdingame festivalyje, nuklotame ryškiaspalviais gėlių kilimais. Vietiniai gyventojai dar prieš mėnesį imasi jų gaminti – supila smėlio sluoksnį, ant kurio barsto ryškiomis spalvomis dažytas pjuvenas, o tuomet ant jų dėlioja įvairius raštus iš gyvų gėlių, lapų, spyglių.

Gyvojo kilimo raštai atkartoja biblines scenas, gamtos gyvenimo ciklus. Kilimai tiesiami miestų aikštėse ir yra skirti religinių procesijų dalyviams eiti, todėl gvatemaliečiai juo džiaugiasi tik laikinai. Vis dėlto, toks kilimo laikinumas turi simbolinę prasmę – jis reiškia Jėzaus Kristaus pasiaukojimą.

Prancūzija

Stalas nuo valgių lūžta – nors šį posakį dažnai vartojame perkeltine prasme, Prancūzijoje tradiciškai kepamą velykinę kiaušinienę atlaikyti paprastam stalui būtų iš tikrųjų sudėtinga. Velykų pirmadienį Prancūzijoje, Besjero mieste kiaušinienė kepama iš 15 tūkstančių šviežių kiaušinių, o įspūdingo dydžio mediniais šauktais 4 metrų skersmens keptuvėje ją maišo net 40 virėjų.

Tradicijos kilmė siejama su Napoleono Bonaparto apsilankymu šioje Prancūzijos vietovėje. Jam taip patikusi čia ragauta kiaušinienė, jog jis paprašęs paruošti milžinišką omletą visai armijai pamaitinti. Šiandien ši istorija kasmet atsimenama per Velykas ir jau ne vieną dešimtmetį yra minima su šokiais ir dainomis didžiosios kiaušinienės kepimo festivalyje.

Suomija

Kasmet Velykų laikotarpiu į suomių duris beldžiasi raganos – tiksliau, jomis persirengę vaikai, dažniausiai mergaitės. Vilkinčios spalvingais senais rūbais ir veidus išsipaišiusios strazdanomis, mažosios raganaitės duris atvėrusiems suomiams siūlo palaiminti namus ir išvaikyti piktąsias dvasiais – mainais už saldumynus. Suomiai laukia raganų prie durų pasidėdami šokoladinių kiaušinių ar kitų saldumynų, o raganos, mojuodamos gluosnio ar beržo šakele, linki namams sveikų ateinančių metų.

Tačiau kuo raganos susijusios su Velykomis? Nuo seno tarp švedų ir suomių buvo gajus prietaras, neva per Velykas klajoja piktosios raganos. Tad namus laiminančios mažosios raganaitės – kasmet prisimenamas paprotys, kuriuo suomiai ir švedai leidžia sau pasišaipyti iš senų prietarų.

Norvegija

Ką bendro turi Velykos su detektyvais apie kruvinų žmogžudysčių narpliojimą? Atrodytų, kaip ir nieko, tačiau Norvegijoje Velykų laikotarpis be jų neįsivaizduojamas. Čia laikomasi tradicijos Velykų laukti skaitant detektyvus ir žiūrint detektyvinius serialus ar filmus. Tradicijos ištakos siejamos su 1923 metais. Du jauni rašytojai nusprendė praturtėti paversdami savo knygą „Naktinis Bergeno traukinio apiplėšimas“ bestseleriu. Pranešimas su šiuo pavadinimu prieš pat Velykas pateko pagrindinėje laikraščio „Aftenposten“ pirmojo puslapio pozicijoje. Detektyvinio romano reklamą laikraštyje norvegai palaikė tikra naujiena – taip keistas nesusipratimas virto keista Velykų tradicija.

Bermudų salos

Dauguma Bermudų salų gyventojų tikisi, kad Didįjį penktadienį pūs geras vėjas, mat tradiciškai šią dieną gamina ir leidžia sklandyti aitvarus. Spalvingi, ilgauodegiai aitvarai bermudiečiams simbolizuoja Jėzaus Kristaus kelionę į dangų. Tradicija kilo iš istorijos apie britų karį ir mokytoją, bandžiusį vietiniams gyventojams paaiškinti, kaip Jėzus Kristus iškeliavo į dangų. Pagaminęs kryžiaus formos aitvarą, paleido jį į dangų – tą patį kasmet daro ir bermudiečiai.