„Kai ištraukiu medalį, pasižiūriu, viskas atgimsta. Paskui vėl įdedu į stalčių ir vėl pamirštu. Prisiminimais gyventi negalima. Reikia žiūrėti į priekį“, – sakė pirmasis Nepriklausomos Lietuvos olimpinis čempionas.
Jo mylimo sporto ateitis atrodo šviesi, o dabartis – tiesiog auksinė. 26 metų A. Gudžius irgi rugpjūčio 5 dieną laimėjo auksą lengvosios atletikos pasaulio čempionate Londone.
„Andrius pateikė staigmeną. Maniau, kad jis bus tarp prizininkų, bet kad taps čempionu – to aš nesitikėjau,“ – pripažino R. Ubartas.
2002 metais sportinę karjerą baigęs R. Ubartas šiuo metu dirba treneriu ir puikiai išmano naujos kartos disko metikų sektorių. Jis įsitikinęs, kad jo, Vaclovo Kidyko, Virgilijaus Aleknos pergalingas tradicijas tęs ne tik A. Gudžius, bet ir kiti tautiečiai.
„Ir V. Aleknos sūnus (16-metis Martynas Alekna – red. past.) eina Virgio pėdomis – jis gali būti toks pats, kaip ir jo tėtis, – sakė R. Ubartas. – Ir pas mane auga Domantas Poška. Jis kartais klausia: treneri, kas bus, jei jus apmesiu? Sakau, tu tik apmesk.“
– Romai, kaip jūs sugretinate A. Gudžiaus pasiekimą praėjus lygiai 25 metams nuo jūsų olimpinio aukso medalio? – 24sek.lt paklausė R. Ubarto.
– Tai – fantastika, pasaka, kad tą pačią dieną gimsta nauja žvaigždė. Sveikinu Andrių, nes jis ilgai ėjo link to. Tikiu, kad Tokijo olimpinėse žaidynėse jis bus vienas iš pretendentų. 26 metai yra disko metiko brandos pradžia. Manau, kad galime laukti dar geresnių rezultatų. Tikiu, kad Tokijo olimpinėse žaidynėse jis bus vienas iš pretendentų. Pagal savo charakterį ir lietuvišką psichologiją Andrius tinka disko metimams.
– Jūs savo asmeninį rekordą (70 m 6 cm) pasiekėte būdamas 28-erių, Virgilijus Alekna (73 m 88 cm) irgi būdamas tokio paties amžiaus. Ar ir Andriui artimiausi keleri metai turėtų būti tie, kai jis rodys aukščiausius rezultatus?
– Manau, kad taip. 28–30 metų yra ta branda, kai galima laukti labai aukštų rezultatų. Po to, sportininkai pradeda eiti į kitą pusę – nors atrodo, kad jėga lieka ta pati, metimo greitis krenta. Taip rezultatai nebekyla. Manau, kad ir Andriui taip bus, nebent traumos, neduok Dieve, gali sutrukdyti.
– Užsiminėte apie augančius Lietuvos disko metimo talentus – kaip manote, kada Domantas Poška ar V. Aleknos sūnus Martynas galėtų atsiskleisti?
– Oi, kaip norėčiau, bet D. Poškai trukdo traumos šį sezoną. Bet jis dar jaunas (21 metų), tokioje jaunystėje viskas praeina. Ir nuo manęs daug priklauso, o aš esu pasiruošęs atiduoti viską, ką galiu ir žinau. Labai trokštu jo sėkmės. Žinoma, V. Aleknos sūnus yra talentingas. Jis yra šešiolikos metų, dar mėto lengvesnį diską, bet jis jau lekia per 50 metrų.
– Ką jūs galvojate apie Lietuvos disko metikų tradicijas? Atrodo, kad jų nėra tiek daug – vienas kitas treneris, vienas kitas sportininkas, kaip iš tiek atsiranda nauji čempionai?
– Tradicijos yra labai gilios – buvo Pocius, Baltušnikas, mano treneris a. a. Jaras, paskui atėjau aš, V. Kidykas, dar vėliau – V. Alekna. Manau, kad šias tradicijas lemia mūsų tautos bruožai. Esame maža tauta, bet žmonės – aukšti. Be to, nelengvas gyvenimas sustiprina mūsų valią, psichologiją. Tie vaikai, kurie ateina iš kaimo, gerai valgę, augę gryname ore – tai tinka šiam sportui. Mes esame tinkami disko metimams.
24sek.lt informacija
